Spaudos inžinerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Spaudos inžinerijainformacinių technologijų dalis. Ji jungia savyje aukštųjų technologijų pasiekimus lazerių, medžiagų mokslo, mechanikos, informatikos srityje. Spaudos inžinerija apima tokius sektorius kaip informacijos skleidimo, kultūros ir vaizduojamojo meno vertybių išsaugojimo, leidybos, reklamos, buitinio vartojimo paskirties spaudos gaminių, saugiosios (apsaugotos nuo padirbimo) spaudos gaminių, spaudos ant tekstilės, spausdintinės elektronikos ir kt. paruošimą ir išleidimą. Spaudos inžinerijos studijos susideda iš ikispausdiminių procesų (originalų apdorojimas, maketavimas, dizaino darbai, spaudos formų gamyba), spausdinimo bei gaminių pospausdiminio apdorojimo. Nuo 2014 m. priėmimo VGTU Spaudos inžinerijos studijų programoje yra dvi specializacijos: Spaudos medijų inžinerija ir 3D technologijos ir spausdinimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji informacijos šaltiniai, pasiekiantys mus iš amžių glūdumos, yra rašytiniai. Atsiradus pirmiesiems piešiniams olose, po to išradus abėcėlę, buvo pastebėta, kad mintis galima užrašyti, po to kitiems žmonėms jas perskaityti. Pradžioje rašoma buvo ant akmens plokštelių, medžio lentelių, beržo tošies. Vėliau buvo išrastas papirusas, gamintas Egipte iš nendrių, pergamentas, gamintas iš jaunų gyvulių odos. 105-aisiais mūsų eros metais Kinijoje Cai Lunis išranda popierių. Ilgą laiką kinai slėpė popieriaus gamybos paslaptį, ir tik kai XII-ame amžiuje ši paslaptis buvo atskleista Europoje, informacijos paruošimo ir skleidimo priemonėse įvyko revoliucija. Apie 1440 metus Vokietijoje Johanas Gutenbergas išranda pirmąją spaudos mašiną. Atsiranda laikraščiai, knygos, popieriniai pinigai. Spaudos pramonė ima sparčiai ir nesustabdomai vystytis. Kai 1920 m. buvo išrastas radijas, spaudai kaip informacijos priemonei buvo prognozuojamas žlugimas. Kaip matome, to neįvyko. Dar daugiau, nepadarė jai žalos 1950 m. išrasta televizija, 1980 m. kompiuteriai ir 1990 m. atsiradęs internetas. Kai buvo švenčiamas mūsų eros dutūkstantmetis, žurnalas „Science world“ apklausė 25 tūkstančius respondentų įvairiose šalyse, ką, jų manymu, vertingiausio žmonija sukūrė per šį laikotarpį. Atsakymai įvairūs, tačiau spausdinimo mašina užėmė 5-ąją vietą, pralenkusi radiją, kompiuterius ir internetą. Šiuo metu padarytas proveržis į 3D spausdinimo technologijas.

Spaudos svarba rinkoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš principo spauda – tai dažų ar kitokių medžiagų perkėlimas nuo spaudos formos arba tiesiogiai ant spausdinamo objekto. Šiuo būdu masiškai tiražuojami laikraščiai, žurnalai, knygos, reklaminė produkcija, pakuotės, etiketės ir pan. Spaudos produkcija gali būti juodai balta ir spalvota. Nuo pat ryto mus supa spaudos gaminiai – tai kava pakelyje, rytinis laikraštis, vaizdai ant mūsų drabužių, pasai, reklama, pinigai ir t. t. Nuėję į maisto prekių parduotuvę, mes matome tik dalį natūralių produktų: visa kita yra pakuotės su informacija apie prekes. Bet kokio verslo pradžia neapsieina be spaudos produktų – blankų, leidimų, sutarčių, kas yra spausdinama, pakuočių, reklaminių skrajučių ir pan.

Spaudos pramonė pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spaudos pramonė pasaulyje užima šeštą vietą kitų pramonės šakų tarpe. Nepaisant to, kaip bebūtų išsivysčiusios elektroninės informavimo priemonės, tokiose šalyse, kaip JAV, spausdintinės produkcijos gaminama už 353 JAV dolerius vienam žmogui į metus, o Japonija pirmauja laikraščių kiekiu vienam žmogui. Spausdintinės produkcijos vidurkis vienam Žemės planetos gyventojui sudaro 58 JAV dolerius per metus. Padauginus iš septynių milijardų gyventojų, gaunamas įspūdingas skaičius, rodantis šios pramonės šakos gyvybingumą.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje sovietmečiu spaudos pramonės specialistai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu nebuvo ruošiami. Lietuva turėjo vadinamąsias vietų kvotas universitetuose Maskvoje, Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas) ir Lvove (Ukraina). Tik vienetai studijuodavo Vokietijoje. Specialistai buvo siunčiami iš Rusijos. Atkūrus nepriklausomybę, dauguma jų grįžo atgal į savo tėvynę, o spaudos pramonė Lietuvoje ėmė sparčiai vystytis. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 400 su spauda susijusių įmonių, jose dirba apie 10 tūkstančių darbuotojų. Pagrindinė įmonių koncentracija yra Vilniuje ir Kaune. Spauda šiuo metu jungia pažangiausias aukštąsias technologijas. Tai naujausios medžiagos, spausdinimo dažai, lazeriai, tikslioji mechanika, elektronika, naujausios kompiuterinės programos. Lietuvoje spaudos mašinos negaminamos, naudojama užsienyje pagaminta brangi įranga su sudėtingu valdymu, reikalaujanti žinių iš informacinių technologijų, kalbų žinojimo. Spaustuvės labai daug eksportuoja, todėl atsiveria didelės galimybės žmonių bendravimui, bendriems kūrybiniams veiksmams. Tai labai kūrybingas darbas.

VGTU spaudos inžinerijos studijų programa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus Gedimino technikos universitetas ruošia spaudos technologijų specialistus pagal spaudos inžinerijos programą. Šalia bendrainžinerinių dalykų studijuojama ikispausdiminis paruošimas, spausdinimas ir pospausdiminis spaudinių apdorojimas, marketingas, vadyba, poligrafijos dizainas ir kompozicija, specialiosios kompiuterinės programos. Pagal ERASMUS programą galimos studijos nuo vieno semestro iki metų trukmės ir užsienyje. Pirmoje pakopoje įgyjamas kokybiškas gamybos inžinerijos bakalauro diplomas. Kadangi spaustuvės labai įvairios – vienos spausdina knygas ir laikraščius, kitos žurnalus, trečios gamina pakuotes, dar kitos saugiuosius produktus, apsaugotus nuo padirbinėjimo. Nuo 2014 m. priėmimo VGTU Spaudos inžinerijos studijų programoje yra dvi specializacijos: Spaudos medijų inžinerija ir 3D technologijos ir spausdinimas. Vieną iš jų galima rinktis studijuojant Spaudos inžinerijos studijų programoje nuo trečio kurso.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]