Sopwith Bat Boat

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sopwith Bat Boat
Vaizdas:Sopwith Bat Boat.jpg
Tipas Hidroplanas (Skraidanti valtis)
Gamintojas Sopwith Aviation Company
Kūrėjas Thomas Sopwith
Pirmas skrydis 1912 m.
Pradėtas naudoti 1913 m.
Baigtas naudoti 1915 m.
Pagrindiniai naudotojai Graikijos laivynas
Jungtinės Karalystės karališkojo laivyno oro pajėgos
Vokietijos imperijos laivyno oro pajėgos
Pagaminta vnt. 6

Sopwith Bat Boat“ – 1912–1914 m. Jungtinės Karalystės įmonės "Sopwith Aviation Company" suprojektuota ir gaminta skraidanti valtis, vienmotoris biplanas, varomas stumiančio propelerio. Šis orlaivis buvo pirmasis sėkmingas Jungtinėje Karalystėje sukurtas hidroplanas. Orlaivį naudojo britų Karališkasis laivynas, Graikijos ir Vokietijos imperijos karinės jūrų pajėgos.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Thomas Sopwith, apie 1910 m.

1912 m. vasarą britų aviatorius, jachtininkas ir motorinių valčių lenktynininkas Tomas Sopvitas (Thomas Sopwith) sujungė savo susižavėjimą jūra ir aviacija ir pradėjo kurti hidroplaną.[1] Orlaivis pagal Rudyardo Kiplingo apysakoje „Su naktiniu paštu“ aprašytą skraidantį aparatą gavo pavadinimą „Bat Boat“ („šikšnosparnio valtis“).[2] Vienmotoris, Gnome rotaciniu varikliu su stumiančiu propeleriu varomas biplanas su iš Consuta medžiagos (t. y. iš faneros lakštų, susiūtų varine viela) ir 30 pėdų (9,15 m) pločio Sopwitho skraidymo mokykloje Brooklandse pagamintais sparnais buvo beveik baigtas 1912 m. rugpjūčio mėn., kai kūrėjas nusprendė pertvarkyti konstrukciją ir šis variantas niekada nepakilo.[3] [4]

Antruoju modeliu, gavusiu pavadinimą „Bat-boat“, tapo biplanas su dvejomis sparnų statramsčių poromis, varomas 90 AG (67 kW) Austro-Daimler varikliu, sukusiu stūmusį propelerį. Valties formos fiuzeliaže su „V“ profilio dugnu, ties priekine sparnų briauna viena šalia kitos buvo įrengtos dvi atviros vietos pilotams. 41 pėdos (12,5 m) pločio sparnų vairuojamieji paviršiai buvo valdomi sparnų deformacijos būdu. Prie abejų sparnų tvirtinamą uodegą sudarė du valdomi vertikalūs stabilizatoriais ir vienas didelis horizontalus. Valties priekyje buvo montuojami papildomi eleronai.[4][5]

Naujasis orlaivis 1913 m. pradžioje buvo surinktas naujoje Sopwith gamykloje Kingston upon Thames mieste, o tų pačių metų vasarį buvo pristatytas tarptautinėje aviacijos parodoje Londone.[6]

„Bat-Boat“ bandymai prasidėjo kovo mėnesį, tačiau orlaivis sudužo audros metu.[7][8] Netrukus buvo pagamintas antrasis modelis be be priekinių eleronų bei trečiasis – naudojant pirmojo prototipo komponentus, su 100 AG (75 kW) galios Green varikliu ir amfibijos važiuokle. Trečiasis „Bat Boat“ 1913 m. liepos 8 d. vykusiose „Circuit of Britain“ oro lenktynėse laimėjo 500 svarų sterlingų Mortimer Singer prizą.[9][10]

1914 m. Sopwith pradėjo gaminti dar du „Bat-Boat“, su didesniais, 55 pėdų (16,76 m) pločio sparnais ir 200 AG Salmson varikliais. Pirmasis jų buvo pristatytas 1914 m. kovo mėn. Olimpijos oro parodoje.[11][12] Kovo mėnesį Sopwith pradėjo statyti paskutinį „Bat-BOat“, skirtą varžytis 1914 m. Didžiosios Britanijos Daily Mail Circuit hidroplanų lenktynėse.[13] Orlaivis buvo analogiškas eksponuotąjam Olimpijoje, bet buvo varomas 225 AG (168 kW) galios Sunbeam varikliu. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karuiCircuit of Britain“ lenktynės buvo atšauktos.[6][14]

Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. antrąjį „Bat-Boat“ įsigijo britų laivyno Admiralitetas. Šis orlaivis buvo registruotas Nr. 38.[9] 1913 m. rugpjūčio 23 d. lėktuvas nuskendo švartavimosi vietoje,[15] o Sopwith gavo užsakymą jį vėl atstatyti. Po remonto orlaivis spėjo sudalyvauti karo veiksmuse kol 1914 m. lapkričio 21 d.[9] buvo sunakintas Scapa Flow mieste, Orknio salose. Britų kariuomenė 1914 m. vasario mėn. įsigijo ir trečiąjį „Bat Boat“, kuris buvo užregistruotas kaip Nr. 118. Jis buvo naudojamas naktinių skrydžių ir bombardavimo. Orlaivis nuvo nurašytas 1915 m. vasario mėn., nustačius, kad jo korpusas buvo supuvęs.[6][16]

Pirmąjį iš dviejų „Salmson“ varikliu varomų „Bat Boat“ įsigijo Vokietijos karinio jūrų laivyno (vok. Kriegsmarine) oro pajėgos. Jis buvo naudojama skrydžių mokymams Kylyje.[11] Antrasis „Salmson“ varikliu varomas „Bat Boat“ po radijo įrangos bandymų, 1914 m. liepos mėn. buvo parduotas Graikijai.[6]

Prasidėjus karui „Circuit of Britain“ lenktybėms skirtą mašiną įsigijo britų karališkasis laivynas. Orlaivis kentėjo dėl variklio problemų ir buvo naudojamas iki 1915 m. balandžio mėn.[6][11]

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bat Boat Type 1
Dvivietė, vienmotorė variklio skraidanti valtis, varomaa 90 AG galios Austro-Daimler varikliu
  • Bat Boat Type 1A
Amfibinė Bat Boat Type 1 versija, varoma britų gamybos 100 AG galios Green E.6 varikliu, skirta varžyboms dėl Mortimer Singer prizo. Prieš parduodant Karališkajam laivynui sumontuotas Austro-Daimler variklis.
  • Bat Boat Type 2
Padidinta Bat Boat Type 1 versija, varoma 200 AG galios Salmson varikliu. Pagaminti 2 vnt.
  • Bat Boat Type 2 (Circuit of Britain)
Patobulinta Bat Boat Type 2 versija, varoma 225 AG galios Sunbeam varikliu.

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Graikijos vėliava Graikija
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė

Specifikacijos (Bat Boat Type 2)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Įgula: 2
  • Ilgis : 36 pėdos 6 coliai (11,13 m)
  • Sparnų mojis: 54 pėdos 0 colių (16,46 m)
  • Aukštis: 10 pėdų 0 colių (3,05 m)
  • Sparnų plotas: 600 kvadratinių pėdų (56 m2)
  • Tuščio svoris: 2 300 svarų (1 043 kg)
  • Maksimalus svoris: 3 120 svarų (1 415 kg)
  • Variklis: 1 × Salmson 2M7, vandeniu aušinamas 14 cilindrų dvieilis radialinis vidaus degimo variklis, 200 AG (150 kW) galios
  • Maksimalus greitis: 70 mylios į valandą (110 km/h, 61 mazgas)
  • kreiserinis greitis: 55 mylios į valandą (89 km/h, 48 mazgai)
  • Skrydžio trukmė: 4 val. 30 min.
  • Kilimo greitis: 500 pėdų/min. (2,5 m/s)

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Mortimer Singer £500 Prize“. Flight, 12 July 1913, p. 762.
  • „Sopwith Batboat Wrecked“. Flight, 30 August 1913. p. 967.
  • „The Olympia Exhibition 1914“. Flight, 21 March 1914. pp. 294–312.
  • „The Daily Mail Circuit of Britain“. Flight, 31 July 1914. p. 800.
  • „The „Round Britain“ Machines“. Flight, 21 August 1914, pp. 873–875.
  • „„Milestones“ The Sopwith Machines“. Flight, 6 February 1919, pp. 163–174.
  • Bruce, J. M. „The Sopwith Bat-Boat“ Part 1. Aeroplane Monthly, August 1991, Vol 19 No. 8. London: IPC. ISSN 0143-7240. pp. 484–487, 500.
  • King, H. F. „Fighting Breed… Forty Years of Sopwith and Hawker Aircraft“. Flight, 30 November 1951. pp. 677–696.
  • London, Peter. British Flying Boats. Stroud, UK: Sutton Publishing, 2003. ISBN 0-7509-2695-3.
  • Mason, Tim. „Tom Sopwith…and his Aeroplanes 1912–14“. Air Enthusiast, Number Twenty, December 1982 – March 1983. Bromley, UK: Pilot Press. ISSN 0143-5450. pp. 74–80.
  • Robertson, Bruce. Sopwith-The Man and his Aircraft. Letchworth, UK: Air Review, 1970. ISBN 0-900435-15-1.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Robertson 1970, p. 31.
  2. Bruce, Aeroplane Monthly, August 1991, pp. 485–486.
  3. Bruce, Aeroplane Monthly, August 1991, pp. 486–487.
  4. 4,0 4,1 London 2003, p. 3.
  5. Bruce, Aeroplane Monthly, August 1991, p. 487.
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 Mason, Air Enthusiast, 1982, p. 75.
  7. Bruce, Aeroplane Monthly, August 1991, p. 500.
  8. Robertson 1970, p. 33.
  9. 9,0 9,1 9,2 London 2003, p. 5.
  10. Flight, 12 July 1913, p. 762.
  11. 11,0 11,1 11,2 London 2003, p. 9.
  12. Flight, 21 March 1914, pp. 306–307.
  13. Flight, 31 July 1914, p. 800.
  14. Flight, 21 August 1914, pp. 873–875.
  15. Flight, 30 August 1913, p. 967.
  16. London 2003, p. 4.