Skustuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skustuvas
Senovinis skustuvas (kairėje viršuje)

Skustuvas – specialus peilis, kuris skirtas barzdos ir ūsų skutimui.[1] Dėl taikymo srities skustuvas turi būti ypač aštrus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausi skustuvai rasti atkasant Šumero ir Senovės Egipto archeologinius paminklus. Pirmieji skustuvai, datuojami 6 tūkst. m. pr. m. e., gaminti iš titnago, obsidiano, kriauklių, bei ryklių dantų. Vėliau skustuvai imti gaminti iš vario, bronzos, geležies ir net aukso. Ilgai skustuvai buvo labai tausojami ir prižiūrimi. Išradus skutimosi peiliukus skustuvai imti naudoti vis rečiau. Dar mažiau skustuvų liko atsiradus elektrinėms barzdaskutėms. Klasikiniai skustuvai retai naudojami ir profesionalių kirpėjų. Skutimasis skustuvu užima daugiau laiko, be to reikia ir tam tikrų įgūdžių, dėl to skustuvais naudojasi tik entuziastai.

Skustuvo priežiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po skutimosi skustuvui reikalinga speciali priežiūra: geležtė turi būti švariai nuvalyta ir nusausinta, idealiu atveju ir sutepta alyva. Kadangi skustuvai iš nerūdyjančio plieno paprastai nedaromi, neprižiūrimi skustuvai greitai apeina rūdimis. Ploniems skustuvo ašmenims išlyginti, jei atsiranda nelygumų naudojamas odinis diržas. Skustuvas neturėtų būti naudojamas kasdien, kad medžiaga galėtų „pailsėti“. Dėl to iki XX a, buvo įprasta dovanoti ištisus skustuvų rinkinius, kad vienai savaitės dienai būtų po vieną skustuvą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Skustuvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 49 psl.