Skriaudžiai
| Skriaudžiai | ||
|---|---|---|
  Skriaudžiai |
||
| 54°44′31″š. pl. 23°40′01″r. ilg. / 54.742°š. pl. 23.667°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Prienų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Veiverių seniūnija | |
| Gyventojų | 525 | |
 Vikiteka |
Skriaudžiai | |
Skriaudžiai – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius nuo Veiverių. Stovi Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1834 m.), yra Skriaudžių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.), paštas (LT-59030), kultūros namai, buities muziejus (įkurtas 1967 m., su kalendorių ekspozicija). Kultūros centre įsikūręs folkloro ansamblis „Kanklės“. Prie plento stovi Lietuvos nepriklausomybės paminklas savanoriams, žuvusiems 1918–1920 m., atminti (pastatytas 1932 m., 1962 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas, projekto autorius dailininkas L. Juozonis).
Per Skriaudžius eina krašto keliai 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai ir 189 Prienai–Skriaudžiai , o už 1 km į pietryčius nutiestas magistralinis kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai . Piečiau kaimo telkšo Skriaudžių tvenkinys, apylinkėse – Skriaudžių geomorfologinis draustinis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skriaudžiai nuo 1664 m. minimi šaltiniuose. 1759 m. kaime pastatyta koplyčia, 1802 m. – bažnyčia, 1778 m. įkurta parapija. 1812 m. birželį žygiuodamas į Rusiją Skriaudžiuose viešėjo Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. Per 1863 m. sukilimą šalia Skriaudžių (prie Mozūriškių) ~600 sukilėlių būrys pralaimėjo rusų kazokams. Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją kaime vyko mitingas, buvo platinami atsišaukimai. 1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis „Kanklės“. 1907 m. atidarytas Žiburio draugijos skyrius. Kaimas garsėjo puodžiais, skiečiais, kanklių gaminimo meistrais.
I pasaulinio karo metais (ypač 1915 m.) Skriaudžių apylinkėse vyko smarkūs mūšiai tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių, kaimą siaubė gaisrai. Tarpukariu veikė kooperatyvas, kelios parduotuvės, šauliai, jaunalietuviai, katališkos organizacijos, Skriaudžių geležinkelio stotelė. Per II pasaulinį karą naciai Skriaudžiuose buvo įrengę TSRS karo belaisvių stovyklą (žuvo ~500 belaisvių). Pokariu skriaudiškiai (daugiausia kunigas J. Jatulis) labai rėmė Geležinio Vilko rinktinės Lietuvos partizanus.[2] Netoli Skriaudžių Šmurų kaime 1952 m. slėptuvę turėjo Pietų Lietuvos (Nemuno srities) partizanų vadas Sergijus Staniškis-Litas.
TSRS laikmečiu Skriaudžiai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Veiverių valsčius | Kauno apskritis |
| 1950–1962 m. | Skriaudžių apylinkės centras | Kazlų Rūdos rajonas |
| 1962–1988 m. | Prienų rajonas | |
| 1988–1995 m. | Veiverių apylinkė | |
| 1995– | Veiverių seniūnija | Prienų rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1737 m. Skriaudžiuose gyveno ~40 šeimų.
 | ||||||||
| 1827 m. | 1888 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1987 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 397 | 642 | 576 | 489 | 485 | 565 | 660 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | - | ||
| 680 | 727 | 637 | 525 | - | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pranas Puskunigis (1860–1946), kanklininkas, 1906 m. įkūręs kaime kanklių ansamblį. Palaidotas Skriaudžiuose. Sodyboje, pažymėtoje memorialine lenta (aut. L. Juozonis), išlikusi nedidelė ekspozicija;
- Leonardas Algirdas Dargis (1909–1986), ekonomistas, spaudos bendradarbis;
- Juozas Kudirka (1939–2007), etnologas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Skriaudžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Skriaudžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 226 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Skriaudžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 31
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Skriaudžiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 263 psl.
- Skriaudžių tinklalapis Archyvuota kopija 2014-03-09 iš Wayback Machine projekto.