Sklandieji priebalsiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai (lot. liquidae [numanoma voces]) – [l] arba [r] tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.[1]

Antikinėse gramatikose terminas buvo taikomas priebalsiams l, m, n, r. Graikų mokslininkas Dionisas Trakietis tokio tipo priebalsius įvardijo žodžiu sen. gr. ὑγρός (sklandus, takus; pažodžiui 'skystas'), kurį lotynų gramatikai pirmaisiais mūsų eros amžiais išsivertė ir po to plačiai vartojo visą viduramžių laikotarpį. Pagal taisyklę muta cum liquida atskirti skiemens dalis tarp vadinamųjų „bebalsių“ priebalsių ([b], [p], [d], [t], [g], [k])[2] ir sklandžiųjų lotynų kalboje negalima (pavyzdžiui, žodį integrum taisyklingai reikėtų skaidyti in-te-grum, skiemenavimas in-teg-rum būtų netaisyklingas).[3]

Specifinė sklandžiųjų priebalsių fonetika graikų poezijoje dvigarsėse priebalsių grupėse buvo naudojama perėjimo efektui sudaryti, kur sklandusis priebalsis būdavo antrasis grupės narys.[4] Tradicinėje grigališkojoje monodijoje fonetinis „nutekėjimo“ efektas iš sklandžiojo priebalsio į bet kurį kitą laikomas viena būdingiausių likvescencijų.

Lietuvių kalboje, praplėtus sklandžiųjų priebalsių sąvoką, galima aprėpti 11 garsų: [v], [v'], [j], [m], [m'], [n], [n'], [l], [l'], [r], [r']. Pagal tarimo būdą jie smulkiau skirstomi į nosinius ([m], [m'], [n], [n']), virpamuosius ([r], [r']), šoninius ([l], [l']), lūpinius dantinius ([v], [v']), liežuvio vidurinius ([j]).[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ахманова О. С. Словарь лингвистических терминов. М., 1966, с.325.
  2. Muta (kaip ir liquida) – antikinės ir viduramžių gramatikos terminai. Dabartinėje fonetikoje šie priebalsiai vadinami kitais terminais.
  3. Белов А.М. Ars grammatica. Москва, 2007, с. 44.
  4. Allen W. S. Phonetics in ancient India. Oxford: Oxford University Press, 1965), p. 31.
  5. Kristina Bužinskaitė (2011). „Sklandžiųjų priebalsių vartojimas bendriniuose XX amžiaus spaudos žodžiuose“. talpykla.elaba.lt. Nuoroda tikrinta 2020-09-03.