Skausmas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Skausmas – nemalonus jausmas, fizinė ar dvasinė kančia, malonumo priešingybė.

Ilgalaikis skausmas sukelia fiziologinių parametrų pakitimus. Kinta kraujospūdis, širdies ritmas, hormonų koncentracija ir kiti parametrai.

Skausmą galima suskirstyti į dvi rūšis: aštrų ir chronišką.

• Aštrus skausmas – staigus trumpalaikis skausmas, skaudanti vieta lengvai nustatoma. Tai organizmo reakcija į sužeidimą ar susirgimą. Toks skausmas dažniausiai jaučiamas koncentruotoje vietoje ir dažniausiai lengvai pagydomas.
• Chroniškas skausmas – pradžioje laikytas skausmas besitęsiantis apie 6 mėnesius. Dabartiniu metu jis apibrėžiamas kaip skausmas, kuris besikartojantis tam tikrą laiką. Dažnai tokį skausmą sunku išgydyti, iš esmės bet kuri skausmo rūšis gali tapti chroniška.

Skausmo tipai

• Paviršinis (odos) skausmas – atsiranda sužeidus odonį ar poodinį sluoksnį. Lengvai lokalizuojamas. Trumpai besitęsiantis.
• Somatinis skausmas – toks skausmas, kurį sukelia kaulai, kraujo indai ir nervai. Sunkiai lokalizuojamas, kadangi skausmo regionuose trūksta skausminių receptorių. Ilgai besitęsiantis.
• Vidinis skausmas – skausmas kylantis blogai funkcionuojant ar susižeidus vidinius kūno organus. Sunkiai lokalizuojamas. Ilgai besitęsiantis.
• Fantominis galūnių skausmas – skausmas, atsirandantis galūnėse ar jas pašalinus. Skausmas gali atsirasti pašalintoje ar suparalyžiuotoje galūnėje.
• Nervų skausmas – skausmas, kylantis sužeidus ar susirgus nervų šaknims.

Šaltiniai

Vikicitatos