Sienos katedra

43°19′05″š. pl. 11°19′44″r. ilg. / 43.318°š. pl. 11.329°r. ilg. / 43.318; 11.329

Sienos katedra (it. Duomo di Siena, piln. Švč. Marijos Ėmimo Dangun katedra, it. Cattedrale di Santa Maria Assunta) – viduramžių gotikinė katedra Sienos mieste, Italijoje. Katedra pagarsėjusi dėl daugelio meno kūrinių, tarp kurių yra Donatelo, Nicola Pisano, Giovanni Pisano, Duccio, Mikelandželo, Berninio sukurtų, bei marmuro meninėmis grindimis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katedra pastatyta prieš tai buvusios Švč. Marijos bažnyčios ir vyskupijos vietoje. Apie šią bažnyčią išlikę mažai žinių. Ji galėjo būti pastatyta IX a. Bažnyčią prižiūrinti Opera di Santa Maria menininkų ir akmenskaldžių grupė buvo užsakyta pradėti statyti katedrą 1196 m. XIII a. pradžioje katedroje jau buvo laikomos mišios. 1264 m. baigtas katedros kupolas. 1265–68 m. katedros marmurinę sakyklą sukūrė Nicola Pisano. XIII a. pabaigoje katedros fasadą daugiausia kūrė Giovanni Pisano. Dėl neaiškių priežasčių Giovanni Pisano nebaigė darbų. Pagal kiek pakeistus jo projektus darbą tęsė kiti architektai. Didesnioji dalis fasado skulptūrų dabar yra perkeltos į Katedros meno muziejų, o pačiame fasade yra kopijos.

1288 m. Duccio sukūrė katedroje vitražą. Apie 1311 m. didįjį altorių papuošė Duccio panelės tapyba Maesta (šiuo metu didesnioji jos dalis yra katedros meno muziejuje). 1313 m. baigta 77 m aukščio katedros kampanilė. Apie 1333 m. katedrai sukurta Simone Martini ir Lippo Memmi „Geroji naujiena“ (dabar Uficių galerijoje). XIV a. pradžioje buvo planuojama katedrą praplėsti ir paversti ją didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje, tačiau 1348 m. Sieną nusiaubus marui, planai liko neįgyvendinti. Pradėtos statybos dabar vadinamos „Naująja katedra“. Tarp pradėtų navų liekanų šiuo metu yra įėjimas į Katedros meno muziejų. Iki XIV a. pabaigos buvo baigtas gotikinio stiliaus fasadas.

1455 m. Šv. Jono Krikštytojo skulptūrą sukūrė Donatelas (dabar Šv. Jono Krikštytojo koplyčioje). 1492 m. buvo pastatyta Piccolomini biblioteka kardinolo Francesco Piccolomini Todeschini (būsimas popiežius Pijus III) užsakymu. Apie 1503 m. Mikelandželas sukūrė 4 nišines skulptūras Piccolomini altoriui (kuris buvo pastatytas 1481–85 m. to paties kardinolo užsakymu). 1502–07 m. Piccolomini biblioteką freskomis Pijaus II gyvenimo tema ištapė Pinturicchio. Prie freskų projektų ruošimo prisidėjo Rafaelis. 1530–41 m. pagal Baldassarre Peruzzi projektą sukurtas pagrindinis dabartinis katedros marmuro ir bronzos altorius. Katedros pagrindinio fasado vitražą, vaizduojantį Paskutinę vakarienę, 1549 m. sukūrė Pastorino de' Pastorini. XVI a. katedroje dirbo Domenico Beccafumi, kuris sukūrė katedros apsidės freskas, bei dirbo ties grindų mozaikomis. 1659–62 m. pastatyta Chigi koplyčia, kurios Marijos Magdalenos ir Šv. Jeronimo skulptūras sukūrė Berninis.

Apie katedrą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katedra yra gotikinio stiliaus su romanikos elementais. Išplanavimas lotyniško kryžiaus formos. Interjere dominuoja balto ir juodo marmuro kolonos, tuo replikuodamos Sienos miesto herbą iš baltos ir juodos spalvų. Katedros lankymas mokamas. Sienos katedros muziejų kompleksą sudaro 6 muziejai, į kuriuos galima patekti su vienu bilietu arba atskirai:

Sienos katedra ir Piccolomini biblioteka
Šv. Jono baptisterija
Kripta
Šv. Bernardino oratorija
Katedros meno muziejus
Vyskupijos Šv. meno muziejus

Šv. Bernardino oratorija yra atskiras pastatas už katedros. Šv. Jono baptisterija nėra atskiras pastatas, o katedros komplekso dalis. Kripta yra senovinės bažnyčios liekanos prisišliejusios prie katedros. Joje yra XII−XIII a. freskų. Tikriausiai pati garsiausia katedros įžymybė yra marmuro grindys. Visa katedra padengta raižytomis ir spalvintomis marmuro, mozaikinėmis grindimis, kurias per apie 200 metų XIV−XVI a. sukūrė geriausi Sienos menininkai. Tik maža dalis grindų yra matoma, kita yra uždengta. Paprastai rugsėjo mėn. keletui savaičių atidengiamos visos grindys. Katedrą kasmet aplanko apie 1 mln. lankytojų.