Siciliškoji gynyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Siciliškoji gynyba
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Ėjimai 1. e4 c5
ECO B20-B99
Sukurta 1594
Motininis debiutas Karaliaus pėstininko debiutas

Siciliškoji gynyba – vienas populiariausių šachmatų debiutų, priskiriamas pusiau atvirųjų debiutų grupei. Debiuto ėjimai:

1. e4 c5

Net 17% partijų tarp didmeistrių ir 25% visų partijų pradedamos siciliškąja gynyba.[1]

Nors ėjimas 1...c5 tiesiogiai nevysto figūrų, tačiau vėlesniame žaidime juodieji c liniją naudoja sunkiosioms figūroms (bokštams ir valdovei). Be to, taip kontroliuojamas centras, galima lengvai išvesti valdovės sparno žirgą, valdovę, taip pat galima pasirinkti gynybinę taktiką ir žaisti ...e6, ...d6 ar ...g6.

Tęsiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Populiariausias baltųjų antrasis ėjimas yra 2. Žf3. Kitos alternatyvos, išskyrus 2. c3, beveik nenaudojamos.

  • 2. Žf3 – pagrindinis variantas. Juodieji dažniausiai žaidžia 2...d6, 2...Žc6, 2...e6 arba 2...a6. Dažniausiai po šių ėjimų seka 3. d4. Po 2...d6 galima žaisti ir 3. Rb5. Po 2...d6 3. d4 cd 4. Žxd4 dažniausias tęsinys yra 4...Žf6 5. Žc3. Čia dažniausiai žaidžiama 5...a6 (Naidorfo variantas), 5...e6 (Ševeningeno variantas), 5...g6 (Drakono variantas) ir 5...Žc6 (klasikinis variantas). Po 2...Žc6 3. d4 taip pat dažniausiai keičiamasi pėstininkais.
  • Alapino variantas - 2. c3. Šiuo ėjimu paprastai ruošiamas 3. d4. Dažniausiai juodieji atsako 2...Žf6. Įprastas tęsinys - 3. e5 Žd5, kurio idėjos panašios į Aliochino gynybą. Retesnis juodųjų antras ėjimas - 2...d5, kuriuo iškart ardomas baltųjų centras. Dar žinomas variantas 2...e6, kuriuo dažniausiai pereinama į prancūziškąją gynybą.
  • 2. d4Moros gambitas. Dažniausias tęsinys - 2...cd 3. c3. Moros gambito idėjos panašios į centrinio gambito idėjas, tačiau čia baltieji gauna dar greitesnį išsivystymą, todėl gambito priėmimas yra abejotinas.
  • 2. b4 – siciliškasis gambitas. Po priėmimo dažniausiai žaidžiama 3. Rb2, iškart išvedant rikį, arba 3. a3, norint greitai mobilizuoti visą valdovės sparną.
  • 2. Rc4 taip pat žinomas, tačiau nelaikomas ypač geru ir dažniausiai žaidžiamas žmonių, kurie nežino debiutų teorijos. Juodieji gali žaisti 2...e6 ir 3...d5, taip gaudami persvarą.
  • 2. c4 dažniausiai perveda į angliškąjį debiutą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. John Watson (2006 m. spalis) „Mastering the Chess Openings: Unlocking the Mysteries of the Modern Chess Openings, Volume 1.“ISBN 1-904600-60-3.