Sergejus Michalkovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sergejus Michalkovas
rus. Сергей Владимирович Михалков
Gimė 1913 m. kovo 13 d.
Maskva, Rusija
Mirė 2009 m. rugpjūčio 27 d. (96 metai)
Maskva, Rusija
Palaidotas (-a) Novodevičės kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Natalija Končalovskaja
Vaikai Andrejus Končalovskis
Nikita Michalkovas
Veikla Rusijos
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Sergejus Michalkovas

Sergejus Michalkovas (rus. Сергей Владимирович Миха́лков, 1913 m. kovo 13 d. Maskva2009 m. rugpjūčio 27 d. Maskva) – rusų rašytojas, vaikų poetas, Tarybų Sąjungos himno 1943 m. ir 1977 m. redakcijų bei Rusijos himno 2000 m. redakcijos žodžių autorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorų, vienas protėvių buvo Smolensko vaivada. Brolis Aleksandras (1917–2001) – inžinierius, kraštotyrininkas, jauniausias brolis Michailas Michalkovas (1922–2006) tarnavo NKVD, vėliau tapo rašytoju (slapyvardis Michailas Andronovas). 1936 m. vedė dailininko V. Surikovo vaikaitę ir dailininko P. Končalovskio dukterį, buvusią tarybinio žvalgo Aleksejaus Bogdanovo žmoną N. Končalovskają, kurių duktės Jekaterinos vyru vėliau tapo rašytojas Julianas Semionovas. Sūnūs kino režisieriai Andrejus Končalovskis (g. 1937 m.) ir Nikita Michalkovas (g. 1945 m.)

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19351937 m. studijavo M. Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje. Nuo 1971 m. TSRS (nuo 1992 m. Rusijos) pedagogikos mokslų akademijos narys, nuo 2002 m. Petro I mokslų ir menų akademijos Sankt Peterburge narys korespondentas.

1962 m. satyrinio kino žurnalo „Fitilis“ sumanytojas ir redaktorius. 19701990 m. Rusijos TFSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas, 1992–1999 m. Rusijos rašytojų sąjungų Vykdomojo komiteto vienas pirmininkų.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos pašto ženklas (2013 m.)

Jau pirmoji S. Michalkovo poema vaikams „Dėdė Stiopa“, išėjusi 1935 m., susilaukė palankių atsiliepimų. 1936 m. laikraštyje „Pravda“ išspausdinęs eilėraštį „Svetlana“ jis susilaukė ir diktatoriaus Stalino malonės – 1937 m. priimtas į TSRS rašytojų sąjungą.

Parašė populiarių kūrinių vaikams, pasakėčių, pjesių, humoristinių apsakymų, feljetonų, satyrinių eilėraščių, komedijų suaugusiesiems, kino scenarijų, prozos kūrinių, pedagogikos ir literatūros kritikos straipsnių. Kūriniams būdinga fantazija, žaismingumas. [1]

1943 m. TSRS vyriausybei nutarus pakeisti senąjį himną „Internacionalą“ nauju, poetas ir žurnalistas El Registanas jį pakvietė būti TSRS himno bendraautoriumi, nes manė, jog vienas autorių turi turėti rusišką pavardę. S. Michalkovo indėlis nežinomas, bet jie ir kompozitorius Aleksandras Aleksandrovas tapo konkurso nugalėtojais. 1955–1977 m. himnas, kurio tekste buvo Stalino vardas, buvo grojamas be žodžių. 1977 m. S. Michalkovas paredagavo ir sutrumpino tekstą. Nuo 1990 m., subyrėjus TSRS, Rusijos himnu tapo M. Glinkos „Patriotinė daina“. 2000 m. S. Michalkovo tekstas tapo Rusijos himnu.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Eilėraščiai / Стихи, 1936 m.
  • Eilėraščiai vaikams / Стихи для детей, 1936 m.
  • Pasakėčios / „Басни“ 1957 m.
  • Noriu badytisl / Хочу бодаться, pasakėčios, 1965 m.
  • Tomas Kentis / Том Кэнти, 1938 m., komedija, pagal M. Tveno apysaką „Princas ir elgeta“
  • Aš noriu namo / Я хочу домой, pjesė, 1949 m., lietuvių pastatyta 1952 m., 1965 m.
  • Zuikis puikis / Зайка-зазнайка, pjesė, 1951 m., lietuvių k. išspausdinta 1973 m., lietuvių pastatyta 1952 m., 1965 m.,
  • Sombrero, pjesė, 1957 m., lietuvių k. išspausdinta 1958 m., lietuvių pastatyta 1959 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sergejus Michalkovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 23 psl.