Sensorinis procesinis jautrumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sensorinis procesinis jautrumas (angl. Sensory processing sensitivity), jo turėtojas įvardijamas kaip itin jautrus asmuo (IJA, iš angl. highly sensitive person, HSP) – amerikiečių psichologės Elein Aron (Elaine N. Aron) ir jos vyro Arturo Arono (Arthur Aron) apibrėžta asmenybės psichologinė savybė – itin didelis jautrumas aplinkos dirgikliams, nuodugnus informacijos apdorojimas, stiprus įsijautimas.

1996 m. E. Aron išleido knygą tokiu pat pavadinimu (Highly sensitive person), o 1997 m. E. ir A. Aronai pristatė mokslinį darbą apie sensorinį procesinį jautrumą,[1] o 2012 m. – išsamią teorijos ir tyrimų santrauką. Tyrėjų nuomone, itin jautrūs asmenys sudaro apie 15–20 % pasaulio žmonių,[2] įvairiais tyrimais nustatyta, kad panaši dalis gyvūnų (pvz., beždžionių) pasižymi didesniu jautrumu, nerimastingumu, negu jų gentainiai. Didesnį jautrumą galimai sukelia įgimtas mažesnis serotonino kiekis organizme, tačiau taip pat labai svarbūs yra vaikystės potyriai.[3]

Itin jautrūs asmenys (taip pat ir itin jautrios gyvūnų mažumos) išsiugdę savitą prisitaikymo būdą – jie linkę prieš atlikdami pasirinkimą stabtelėti ir apmąstyti dėmesį patraukusi objektą, užuot veikę akimoju.[3] IJA prireikia daugiau nei kitiems laiko informacijai apdoroti, tačiau jie apmąsto nuodugniau ir išsamiau už linkusius veikti staiga. Toks dėmesingumas leidžia IJA tiksliau numatyti ateitį, greičiau veikti kitą sykį susidūrus su tokiu pačiu atveju.[3] Kad IJA galėtų deramai apdoroti informaciją, jiems turi būti kuo mažiau pašalinių trikdžių, todėl šia savybe pasižymintys žmonės ypač jautrūs triukšmui, chaotiškai ir varginančiai aplinkai, juos dirgina ir didesnę įtampą kelia socialinė aplinka,[3][4] IJA atlikti užduotis būtina jausminė motyvacija. Antra vertus, IJA jautrumas jiems leidžia subtiliau jausti aplinką, o tai gali paskatinti meninius, mokslinius ir kitus kūrybinius pasiekimus. E. Aron tyrimų duomenimis, dauguma (nors ne visi) IJA yra intravertiški, pasižymi intuityviu mąstymu.

E. Aron požiūriu, sensorinis procesinis jautrumas yra asmenybės savybė, o ne psichinis sutrikimas, todėl neturi būti tyčia gydoma ar stigmatizuojama. Labai didelės reikšmės tolimesniam IJA vystymuisi turi vaikystė – būdami jautresni, IJA kūdikiai būna irzlesni, o augdami dažnai susiduria su socializacijos keblumais ir augintojų nesupratingumu. Sunkūs vaikystės išgyvenimai IJA paveikia labiau, nei kitus žmones, todėl jie vėliau būna labiau linkę į uždarumą, depresiją, savižudiškas mintis, dažnai sunkiai pereina iš vaikystės ir paauglystės į suaugusiųjų pasaulį.[3] Meilės santykiuose dažnai pasiduoda perdėtam idealizavimui, siekia užmegzti ypač intensyvius saitus, todėl neretai patiria atstūmimą. IJA paprastai susiduria su sunkumais bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, prieš auditoriją, itin bijo suklysti, patraukti kitų dėmesį (patiria socialinį diskomfortą),[3] taip pat dažnai iškyla keblumai randant tinkamą darbą, nes IJA sunkiai ištveria konkurencingą, neramią aplinką, ilgą darbo dieną, sunkiai suderina savo vidinius siekius ir spaudimą prisitaikyti.[3] Pasak E. Aron tyrimų, IJA ypač linkę į subtilius dvasinius išgyvenimus, noriai domisi savo vidiniu pasauliu, turi palankesnę dirvą individuacijai.[3] Introvertiški intuityvieji žmonės (tarp IJA tokių dauguma) pasižymi aiškiaregiškomis, pranašavimo savybėmis, seniau, pasak M. L. fon Franc, dauguma tokių žmonių buvę žyniais, šamanais, vėlesniais laikais – poetais, menininkais.[5]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Itin jautrus asmuo, iš anglų k. vertė Edmundas Juškevičius. Vilnius: Sofoklis, 2016.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aron, Elaine; Aron, Arthur (1997). „Sensory-Processing Sensitivity and its Relation to Introversion and Emotionality“. Journal of Personality and Social Psychology. 73 (2): 345–368.
  2. „„Itin jautrus asmuo“ – knyga apie ypatingą žmonių kategoriją“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-07-28.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 Itin jautrus asmuo, iš anglų k. vertė Edmundas Juškevičius. Vilnius: Sofoklis, 2016.
  4. Liss, Miriam; Mailloux, Jennifer; Erchull, Mindy J. (2008), „The relationships between sensory processing sensitivity, alexithymia, autism, depression, and anxiety“ (PDF), Personality and Individual Differences, 45 (3): 255–259,
  5. M. von Franz, J. Hilman. Lectures on Jung’s Typology. Dallas: Spring, 1984. 55–56 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]