Saulės užtemimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

2009 m. liepos 22 d. saulės užtemimas.

Saulės užtemimas – reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Tai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8 min. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį.

Geometrinė Saulės ekliptika.

Užtemimų rūšys

• Dalinis užtemimas – kai Mėnulis uždengia mažiau nei 50 % Saulės disko;
• Žiedinis užtemimas – kai Mėnulis patenka į Saulės disko vidurį ir stebimas žiedas – Saulės vainikas;
• Visiškas užtemimas – kai Mėnulis uždengia nuo 80 % iki 100 % Saulės disko.

Dalinis užtemimas

Geometrinė Saulės ekliptika.

Dalinis užtemimas vyksta, kai Mėnulis uždengia tik dalį Saulės. Dalinio užtemimo fazės būna prieš visišką užtemimą ir po jo.

Žiedinis užtemimas

Žiedinis užtemimas vyksta tuomet, kai stebėtojo akys, Mėnulio ir Saulės centrai išsirikiuoja vienoje tiesėje. Taip atsitinka, kai Mėnulis būna labiau nutolęs nuo Žemės ir jo kampiniai matmenys tampa mažesni už Saulės. Taip susidaro žiedinis užtemimas, kadangi Saulė didesnė.

Visiškas užtemimas

Visiškas Saulės užtemimas

Visiškas užtemimas būna tada, kai Saulės kampiniai matmenys yra mažesni arba lygūs Mėnulio kampiniams matmenims (stebint iš Žemės) ir susidaro visiškas Saulės užtemimas. Jis paprastai trunka apie 7,5 minutės.

Hibridinis užtemimas

Kartais būna ir žiedinių – visiškų užtemimų, kuris vienoje vietoje žiedinis, o kitoje vietoje visiškas. Tai būna itin retai.

Taip pat skaitykite

• 1914 m. rugpjūčio 21 d. Saulės užtemimas
• 2015 m. kovo 20 d. Saulės užtemimas