Robert Hooke
Robertas Hukas (Robert Hooke, 1635 m. liepos 18 d. Freshwater miestelyje, Anglija – 1703 m. kovo 3 d.) – anglų gamtos tyrinėtojas, garsėjęs savo universalumu.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1635 m. Anglijos Frešvoterio miestelyje. Jo tėvas vadovavo vienai to miestelio bažnyčių, tad Robertas, kaip ir jo trys broliai, kurie visi buvo pastoriais, tikėjosi gauti reikiamą išsilavinimą ir prisijungti prie tėvo. Tačiau nuo pat vaikystės Robertą kamavo nuolat pasikartojantys galvos skausmai, tad tėvas, baimindamasis, kad jis nesugebės įgyti reikiamo išsilavinimo, nusprendė leisti Robertui pačiam pasirinkti gyvenimo kelią.
Nuo 13 metų mokėsi Vestminsterio mokykloje. 1653 m. gavo vietą Oksfordo bažnyčios chore, kur sutiko chemiką ir fiziką Robertą Boilį, kuris jam pasiūlė tapti jo asistentu.
1660 m. eksperimentais nustatė, bet tik 1676 m. paskelbė savo Huko dėsnį: „koks ištįsimas, tokia jėga“ (nors ir sąvokos kaip įtempiai ar deformacijos R. Hukui dar nebuvo žinomos).[2]
1662 m. R. Hukas gavo eksperimentų kuratoriaus vietą naujai įkurtoje Karališkoje draugijoje, kur buvo atsakingas už eksperimentų rengimą jos susitikimų metu.
1665 m. išleido knygą „Mikrografija“, kurioje pateikė keleto mikroskopinių ir teleskopinių stebėjimų rezultatus bei keletą originalių biologinių pastebėjimų. Pirmasis pavartojo biologinį terminą ląstelė (angl. cell), nes stebint augalo ląsteles jos jam pasirodė panašios į vienuolyno celes. R. Hukas dažnai siejamas su ląstelės atradimu, tačiau tuo abejoti verčia pernelyg didelis jo mikroskopo paprastumas.
Tais pačiais 1665 m. R. Hukas užėmė geometrijos profesoriaus postą Grešamo koledže, taip pat buvo Kristoferio Reno asistentu padedant atstatyti Londono miestą po didžiojo gaisro 1666 m.
Mirė Londone, 1703 m. Per savo gyvenimą buvo sukaupęs milžinišką sumą pinigų, kurie po jo mirties rasti jo kambaryje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Hooke Robert (Robertas Hukas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 648-649 psl.
- ↑ „Medžiagų mechanikos istorijos apybraižos“. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-27. Nuoroda tikrinta 2014-11-27.
