Pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pinus

Veimutinė pušis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pušis
( Pinus)

Pušis (Pinus) – pušainių (Pinopsida) klasės pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Priklauso apie 110 augalų rūšių. Paplitus Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, didžiausia rūšių įvairovė šiauriniame pusrutulyje, vidutinių platumų klimato regione. Lietuvoje yra auginama 10, o savaime auga 1 rūšis: Paprastoji pušis (Pinus sylvestris).[1][2]

Tai visžaliai spygliuočiai pakantūs sausrai. Daugelio rūšių pušys vertinamos kaip dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Auginamos parkuose, sodybose. Sodinamos ir kaip apsauginė miško juosta nuo vėjo. Pavyzdžiui, Kuršių Nerija apsodinta kalninėmis pušimis, norint apsaugoti gyvenvietes ir kelius nuo pustomų slenkančių kopų.[3]

Pušies mediena turi didelę reikšmę statybos pramonei, ji lengvai apdirbama. Iš jos gaminamas popierius, naudojama kurui. Derva arba dervos terpentinas gaunamas nusakinant pušis. Praeityje derva buvo plačiai vartojama medinėms valtims, laivams, stogams sandarinti. Derva tebenaudojama ekoliginėse nišose. Pušų eterinis aliejus išgaunamas iš pušų spyglių skiedžiant jį terpentinu. Pušų aliejus bei terpentinas plačiai naudojamas dezinfekcinėms medžiagoms, plovikliams, insekticidams ir dažams gaminti, popieriaus, medicinos pramonėje ir parfumerijoje, ypač vonios druskų ir muilo gamybai. Kai kurių pušų sėklos, vadinamos kedrinėmis pinijomis, naudojamos kulinarijoje. Iš jų spaudžiamas aliejus. Jis naudojamas medicinoje, kosmetikoje. Renkamas gintaras, kuris naudojamas papuošalų, suvenyrų gamyboje, daugiausiai randamas Baltijos jūros pakrantėse.[1][2][4][5][6][7]

Taksonomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gajoji pušis
Geltonoji pušis
Kalninė pušis
Paprastoji pušis
Spindulinė pušis
Sibirinė pušis

Šaltinis:[8]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Pušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. 2,0 2,1 „Pine“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
  3. „Medynai“. www.nerija.lt. Suarchyvuotas originalas 2020-10-21. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
  4. Terpentinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  5. Khare, C.P., ed. (2007), Pinus succinifera, New York, NY: Springer, p. 1–1, doi:10.1007/978-0-387-70638-2_1200, ISBN 978-0-387-70638-2 
  6. Geisler, Malinda; Romero, Christina (2015 m. rugpjūčio mėn.). „Pine Nuts“. agmrc.org. Suarchyvuotas originalas 2021-04-10. Nuoroda tikrinta 30 October 2016.
  7. C. Wildwood “The Encyclopedia of Aromatherapy”, Vermont, Healing Arts Press, 1996
  8. Lietuviškų pavadinimų sąrašas pagal botanikos-sodas.vu.lt