Putojantis vynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Putojančio vyno taurė

Putojantis vynas – vynas, turintis daug anglies dioksido (angliarūgštės).

Dauguma pasaulyje pagaminamo putojančio vyno yra baltasis ir rožinis.

Pusiau putojantis vynas (frizzante arba pétillant) – kai kuriose šalyse gaminamas mažai putojantis vynas, kurio slėgis buteliuose mažesnis nei 2,5 atmosferos.

Raudonasis putojantis vynas – raudonasis šampanas daugiausiai gaminamas šiaurės Italijoje ir Australijoje. Prancūzijoje gaminti raudonąjį šampaną yra draudžiama.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Angliarūgštė vyne yra natūralios fermentacijos rezultatas, kuris gali vykti:

  • šampanizacijos (méthode champenoise, méthode traditionelle) būdu – butelyje
  • Charmat būdu – didelėje talpoje

Pigus putojantis vynas gaminamas į baltąjį vyną prileidžiant angliarūgštės.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šampanas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomiausia putojančio vyno rūšis, daugumai tai putojančio vyno sinonimas, nors daugelyje pasaulio šalių (tarp jų ir Lietuvoje) šampanu galima vadinti tik Prancūzijos Šampanės regione pagal specifinius reikalavimus pagamintą gėrimą.

Crémant[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūziškas putojantis vynas, pagamintas ne Šampanėje, jis negali būti vadinami šampanu. Crémant gamybą kiekviename iš regionų reglamentuoja Prancūzijos vyriausybės nustatytos taisyklės.

Pagrindiniai gamybos regionai ir porūšiai:

  • Crémant du Loire – Luaros slėnio putojantis vynas.
    Didžiausias Crémant gamybos regionas Prancūzijoje, Saumur miesto apylinkėse. Paprastai gaminami iš Chardonnay, Chenin blanc ir Cabernet franc vynuogių, bet įstatymų leidžiama naudoti ir mažus kiekius Sauvignon blanc, Cabernet Sauvignon, Pinot noir, Gamay, Côt, Pineau d’aunis, Grolleau veislių vynuogių.
  • Crémant de Bourgogne – Burgundijos putojantis vynas.
    Ne mažiau 30 % turi būti Pinot noir, Chardonnay, Pinot blanc arba Pinot gris vynuogių. Likusią dalį paprastai sudaro Aligoté veislės vynuogės.
  • Crémant de Limoux – Langedoko regiono putojantis vynas, gaminamas pietų Prancūzijos Limo (Limoux) miestelyje ir 41 aplinkiniame kaime.
    Paprastai daromas iš vietinės Mauzac veislės vynuogių, dedant šiek tiek Chenin blanc ir Chardonnay. brandinamas ne trumpiau 1 metų. Blanquette de Limoux porūšis gaminamas tik iš Mauzac vynuogių, brandinamas 9 mėnesius.
  • Crémant du Jura
  • Crémant d’Alsace
  • Crémant de Bordeaux

Cava[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltasis arba rausvasis putojantis vynas, gaminamas Penedès regione Katalonijoje (Ispanija). Kataloniškai reiškia rūsys. Cava taip pat gaminamas ir kitose Ispanijos vietovėse – pagal Ispanijos Denominación de Origen nuostatus, Cava gaminama 6 vyndarystės regionuose pagal tradicinę technologiją (Méthode champenoise), galima naudoti Macabeo, Parellada, Xarel·lo, Chardonnay ir Subirat veislių vynuoges.

Cava putojantis vynas sukurtas 1872 m. Tuo metu regiono vynuogynus nuniokojo filokseros epidemija, po kurios raudonojo vyno vynuogių veisles regione pakeitė baltosios vynuogės. Josep Raventós, matydamas Šampanės regiono putojančio vyno (šampano) sėkmę, nusprendė sukurti panašų sausą putojantį vyną. Iš pradžių šis gėrimas vadintas champaña arba xampany, vėliau, uždraudus kopijuoti šampano pavadinimą, pervadintas į Cava.

Asti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontroliuojamos kilmės (Denominazione di Origine Controllata) putojantis vynas, gaminamas Asti regione Pjemonte (Italija). Gaminamas iš muskatinių vynuogių. Būna dviejų rūšių: putojantis vynas (Asti arba Asti spumante) ir pusiau putojantis vynas Frizzante (Moscato d’Asti).

Spumante[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi Italijoje gaminami putojantys vynai (išskyrus Asti). Valstybinio reguliavimo nėra, todėl Spumante putojantys vynai gaminami ir tradiciniu (Méthode champenoise) ir Charmat metodu.

Sekt[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokiškas ir austriškas putojantis vynas. Dauguma Sekt vyno (~95 % viso kiekio) gaminama Charmat metodu, mažiau ir brangesnio – Méthode Champenoise būdu.

Deutscher Sekt žymimas putojantis vynas, kuris pagamintas tik iš Vokietijoje užaugintų vynuogių (paprastai naudojamos Riesling, Pinot blanc ir Pinot gris veislių vynuogės).

Austrijoje Sekt paprastai gaminamas šampanizacijos būdu iš Welschriesling ir Grüner Veltliner veislių vynuogių, o rausvasis putojantis vynas – iš Blaufränkisch vynuogių.

Cap Classique[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietų Afrikos Respublikoje šampanizacijos būdu gaminamas putojantis vynas. Tradiciškai naudojamos Sauvignon blanc ir Chenin blanc vynuogės, vis dažniau naudojamos Chardonnay bei Pinot noir veislių vynuogės.

Sovietskojė šampanskojė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

(Советское Шампанское, Tarybinis šampanas) buvo vadinamas visas Sovietų Sąjungoje valstybinėse įmonėse, gamintas putojantis vynas. Po SSRS žlugimo dalis įmonių savo gaminamą putojantį vyną pradėjo žymėti savais ženklais (pvz., „Alita“ Lietuvoje), kai kur Sovietskojė šampanskojė pavadinimas tebevartojamas kaip prekės ženklas.

Sparkling wine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amerikietiški putojantys vynai (žymimi tiesiog Sparkling wine) daugiausia gaminami Kalifornijoje. JAV gamintojams didelę įtaką turėjo Šampanės vyndariai, todėl paprastai naudojami analogiški, kaip ir Europoje, gamybos būdai, tik JAV įstatymai neriboja nei cukraus kiekio vyne, nei brandinimo trukmės.