Pusdalyvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pusdalyvis – veikiamųjų dalyvių savitos nelinksniuojamos formos, turinčios veiksmažodžio, būdvardžio ir prieveiksmio ypatybių, žyminčios šalutinį (antraeilį) veiksmą, atliekamą to paties veikėjo, kaip ir pagrindinis sakinio veiksmas. Pusdalyvis savo forma atitinka vyriškosios arba moteriškosios giminės vienaskaitos arba daugiskaitos vardininką. Pusdalyviai derinami gimine bei skaičiumi, su sakinio veiksniais, einančiais daiktavardžiu ar įvardžiu.

Daryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pusdalyviai daromi iš bendraties kamieno su priesaga -dam ir turi linksniuojamo žodžio galūnę, rodančią, kad aplinkybės veiksmo atlikėjas yra sakinio subjektas (gramatinis veiksnys). Pusdalyvio vardininko galūnė yra neparadigminė forma: pusdalyvis nelinksniuojamas, o tik formaliai antrą kartą rodo veiksniu einančio žodžio linksnį, skaičių ir giminę. Todėl jeigu žodis yra nelinksniuojamas, tai jis apskritai neturi jokios linksnio formos.

Pusdalyvis, žymėdamas iš veiksmo kylančios aplinkybės ryšį su veikėju derinamojo žodžio forma, apibūdina tą veikėją kaip atitinkamos veiksmažodinės ypatybės turėtoją. Šiuo požiūriu pusdalyvis darosi panašus ne tiek į būdvardį, kiek į dalyvį. Su dalyviu jis sudaro bendrą pusiau predikatinių formų paradigmą. Pusdalyvis reiškia aplinkybę, laiko atžvilgiu sutampančią su pagrindiniu veiksmu. Sutapimas laiko atžvilgiu gali būti tik tada, kai aplinkybė yra kilusi iš trukminio ar kartotinio veiksmo. Todėl pusdalyviai dažniausiai daromi iš eigos veiksmažodžių ir yra esamojo laiko aplinkybės raiškos forma (džiaukis, jauna būdama). Pusdalyvių ir dalyvių laiko priešprieša tam tikromis aplinkybėmis esti neutralizuota, skirtingos gramatinės formos vartojamos kaip sinonimai: ištarnavo jis septynerius metus nesiprausdamas (nesiprausęs). Gali būti subtilus reikšmės skirtumas: pusdalyvis reiškia nuolatinį gyvenimo būdą, o dalyvis pabrėžia karto reikšmę. Pusdalyviui aplinkybių funkcija yra pagrindinė. Pusdalyviai žymi iš veiksmo kylančią aplinkybę, siejamą su veiksniu. Pusdalyviai gali reikšti šias aplinkybes:

  • Laiko aplinkybė (kada?): Kaukaze gyvendamas, aš rašyti pradėjau.
  • Būdo aplinkybė. (kaip?): Drebėdama pribėgo ji prie lango pasižiūrėti.
  • Priežasties aplinkybė.: Jonas, būdamas pavargęs, pats nieko, žinoma, nedarė.
  • Sąlygos arba nuolaidos aplinkybės: Du kiškius vydamas, nė vieno nepagausi.

Visos pusdalyviais reiškiamos aplinkybės sutampa su pagrindinio veiksmo laiku, todėl visų reikšmių pusdalyviams būdinga ir laiko reikšmė. Pats pusdalyvis taip pat turi ir trukmės reikšmę.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]