Ptolemėjas IV Filopatoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ptolemėjas IV Filopatoras
Ptolemėjo IV oktadrachma

Ptolemėjas IV Filopatoras (gr. Πτολεμαῖος Φιλοπάτωρ, Ptolemaĩos Philopátōr, valdė 221 m. pr. m. e.205 m. pr. m. e.) – Egipto faraonas, priklausęs Ptolemėjų dinastijai. Jo tėvai buvo Ptolemėjas III ir Berenikė II. Jam valdant prasidėjo Ptolemėjų karalystės nuosmukis.

Jo valdymas prasidėjo dėdės, brolio ir motinos žmogžudystėmis[1]. Ptolemėjas IV visą laiką buvo manipuliuojamas favoritų Aleksandrino, Sosibijaus, Dioskurido, kurie tenkino jo ydas, o patys valdė kaip norėjo. Savanaudiškumas paskatino ministrus gerai pasiruošti Antiocho III išpuoliui Sirijoje ir Judėjoje bei padėti pamatus didelei egiptiečių pergalei Rafijos mūšyje (217 m. pr. m. e.), kuriame dalyvavo pats faraonas ir apsaugojo šiaurines karalystės sienas likusį savo valdymą.

Egiptiečių apginklavimas per karą turėjo dviprasmiškų pasekmių, nes Aukštutinis Egiptas atsiskyrė vadovaujant faraonams Harmachui ir Ankmachiui. Jie sukūrė karalystę, kuri užėmė didelę Egipto dalį ir egzistavo dvidešimt metų.

Ptolemėjas IV mėgo religines orgijas ir mėgėjišką literatūrą. Jis pastatė šventyklą Homerui ir sukūrė tragediją, prie kurios jo favoritas Agatoklis pridėjo komentarus. Apie 220 m. pr. m. e. jis vedė seserį Arsinę III, bet jam toliau didelę įtaką darė Agatoklio sesuo Agatoklėja.

Teigiama, kad Ptolemėjas IV liepė pastatyti tesarakonteresą (gr. 'keturiasdešimt'), milžinišką galerą. Dabar manoma, kad tai buvo milžiniškas katamaranas, kokių 128 m ilgio.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ptolemėjas IV Filopatoras
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Ptelemėjas III Euergetas I
Egipto karalius
221 m. pr. m. e. - 205 m. pr. m. e.
Po to:
Ptolemėjas V Epifanas