Prolaktinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Prolaktino struktūra

Prolaktinas (liuteotropinis hormonas, LTH) – priekinės pasmegeninės liaukos gaminamas peptidinis hormonas.

Prolaktino yra ir moterų, ir vyrų organizmuose, tačiau vyrams jo funkcija nėra galutinai išaiškinta. Manoma[patikslinti!], kad jis dalyvauja spermos gamyboje. Tuo tarpu mergaitėms lytinio brendimo metu prolaktinas skatina pieno liaukų vystymąsi, nėštumo metu – pieną sekretuojančių ląstelių vystymąsi, o po gimdymo – pieno sekreciją. Nėštumo metu dėl tokio veikimo jo koncentracija moters organizme ženkliai išauga, tačiau savo maksimumą pasiekia po gimdymo, nes nėštumo metu padidėjusi estrogenų koncentracija slopina prolaktino veikimą. Po gimdymo sumažėjus estrogenų koncentracijai, prolaktino veikimas sustiprėja, todėl per 3 paras po gimdymo suintensyvėja pieno išsiskyrimas. Veikdamas į pieno liaukas prolaktinas skatina į pieną įeinančių medžiagų sintezę (baltymų, lipidų, laktozės), gliukozės paėmimą iš kraujo.

Prolaktinas slopina gonadotropinių hormonų sintezę. Dėl to laktacijos metu nevyksta ovuliacija, menstruacinis ciklas nutrūksta.

Prolaktostatinas, endorfinai, enkefalinai, simpatinė nervų sistema, noradrenalinas slopina prolaktino sintezę ir sekreciją, o prolaktoliberinas, histaminas, acetilcholinas, serotoninas, parasimpatinė nervų sistema, estrogenai – skatina.