Prancūzijos kantonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prancūzijos kantonai yra Prancūzijos administracinio suskirstymo smulkesnis administracinis vienetas, nei departamentai ir apskritys. Prancūzijoje kantonai dar suskirstomi į komunas.

Prancūzijoje kantonai vaidina svarbu vaidmenį tam tikrais organizacinių vienetų aspektais, teikiant viešąsias paslaugas ir teisingumo administravime. Be to dabar kantonų pagrindinis tikslas yra atstovauti kiekvieno kantono rinkėjams atstovaujamojoje asamblėjoje (Generalinėje taryboje). Dėl šios priežasties tokie rinkimai į Generalinę tarybą Prancūzijoje žinomo kaip „kantonų rinkimų“.

Šiuo metu yra 4032 kantonai Prancūzijoje. Dauguma jų sudaro kelios komunos (mažiausias administracinis padalinys Prancūzijoje), nors didesnę komuną gali sudaryti ir keletą kantonų. Skirstant į kantonus, jie yra sudaromi atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Todėl visuose kantonuose gyventojų skaičius yra apytiksliai lygus, skirtingai nuo komunų, kuriose yra gyventojų skaičius yra skirtingo dydžio nuo daugiau kaip du milijonai gyventojų Paryžiuje iki vieno asmens Rochefourchat (angl. Rochefourchat).

Kantono pagrindinis vaidmuo yra departamentų rinkimuose. Kiekvienas kantonas kelia asmenį, kuris juos atstovautu atstovaujamojoje asamblėjoje (pranc. Conseil général du departamente – Generalinėje taryboje).

Kantonai Prancūzijoje kaip administracinis vienetas buvo įkurti 1790 m., kai kartu buvo įkurti ir departamentai. Tuo metų kantonų skaičius buvo didesnis ir buvo 40-60 kantonų kiekviename departamente. Tuomet kantonai buvo jungiami į apylinkes. Po 1800 m. apylinkių panaikinimo, jos buvo reorganizuotos į apskritis (pranc. arrondissements). Remiantis 1801 m. sausio 28 d. „įstatymu dėl apylinkės teismų skaičiaus mažinimo“ (pranc. Loi portant réduction du nombre de justices de paix) kantonų skaičius buvo smarkiai sumažintas (paliekant nuo 30 iki 50 kantonų departamente).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]