Potsdamo deklaracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Potsdamo deklaracija, arba „Deklaracija, nustatanti Japonijos imperijos kapituliacijos sąlygas”, buvo Antrojo pasaulinio karo Sąjungininkų pareiškimas, kviečiantis Japonijos imperiją pasiduoti. 1945 metų liepos 26 dieną Jungtinių Valstijų prezidentas Haris Trumenas, Jungtinės Karalystės premjeras Vinstonas Čerčilis ir Kinijos respublikos prezidentas Čiang Kai-ši pasirašė dokumentą, kuriame apibrėžiamos Japonijos kapituliacijos sąlygos, dėl kurių buvo susitarta Postdamo konferencijoje. Dokumente pateikiamas ultimatumas, kuriame teigiama, kad jeigu Japonija nekapituliuos, jos laukia „greitas ir absoliutus sunaikinimas”. Japonija iš pradžių atmetė ultimatumą, paskelbdama sąlygą, kad Japonijai turi būti leista išlaikyti imperijos statusą (t. y. išsaugoti imperatorių). Japonijai taip pat grėsė Sovietus Sąjungos įstojimas į karą prieš Japoniją. Šie faktoriai tiesiogiai padarė įtaką prezidento Trumeno apsisprendimui tų pat metų rugpjūčio 6 ir 9 dieną ant Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestų numesti atomines bombas.

Ši deklaracija buvo vienas iš paskutiniųjų oficialių Čerčilio, kaip premjero, pasirašytų dokumentų. Kitą dieną po deklaracijos pasirašymo Čerčilis atsistatydino ir jo vietą užėmė Klementas Etlis.