Pomponijus Mela

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Europos aprašymas pagal Pomponijų Melą

Titas Pomponijus Mela (lot. Titus Pomponius Mela) – iš Ispanijos kilęs romėnų istorikas. Gyveno I a. pradžioje. Apie 41-44 m. (mūsų eros) parašė trijų dalių veikalą „Apie pasaulio padėtį“ (lot. De situ orbis arba De Chorographia). Apie patį Pomponijų Melą beveik nieko nėra žinoma, tik kad gimė Tingenteroje ar Singenteroje pietų Ispanijoje. Kūrinio data nustatyta pagal aliuziją į Klaudijaus ekspediciją į Britaniją.

Veikale Apie pasaulio padėtį apibendrintos- Antikos mokslo žinios apie pasaulį. Istorikas rėmėsi Herodoto „Istorija“, Strabono „Geografija“, Kornelijaus Nepoto kronika. Tai seniausia išlikusi geografijos studija lotynų kalba.

Pomponijus Mela savo veikale mini ir neurus, sarmatus, melanchenus, pateikia netikslių žinių apie Baltijos jūrą bei Pabaltijo gyventojus. Kalbėdamas apie neurus pamini jų sugebėjimą pavirsti vilkais, o apie sarmatus – pasakoja legendas apie jų moteris – amazones[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 131–133 psl.


Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo