Poltavos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Poltavos mūšis

Poltavos mūšis, 1726 m. Deniso Martenso jaunesniojo paveikslas
Data 1709 m. liepos 8 dieną
Vieta prie Poltavos, Ukraina
Rezultatas Rusijos pergalė
Konflikto šalys
ŠvedijaŠvedija RusijaRusija
Vadovai ir kariniai vadai
ŠvedijaKarolis XII RusijaPetras I

Poltavos mūšis, vykęs 1709 m. liepos 8 dieną tarp Švedijos karaliaus Karolio XII ir Rusijos caro Petro I armijų. Poltavos mūšis buvo svarbiausias Šiaurės karo mūšis, nulėmęs jėgų pusiausvyrą Šiaurės ir Rytų Europoje ir reiškęs Rusijos, kaip didžiosios valstybės iškilimą. Po mūšio į Jelgavą kaip nugalėtojas atvyko Petras I ir ištekino savo dukterėčią Aną Ivanovną už kunigaikščio Frydricho Vilhelmo.[1]

Švedijos pajėgos – 26 000 karių, dar 1 300 buvo apsupę Poltavą. Rusų gretose buvo 42 000 karių, dar 4 000 gynė Poltavą. Mūšio eiga: 16 000 švedų su 4 patrankomis puolė 39 000 rusų su 102 patrankomis ginamas įtvirtintas pozicijas. Žuvo ir buvo sužeista 6 900 švedų, 2 800 iš jų buvo paimta į nelaisvę. Rusai neteko 1 345 karių, dar 3 200 buvo sužeista.

Poltavos mūšis literatūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poltavos mūšį poemoje Poltava 1828 m. aprašė rusų poetas Aleksandras Puškinas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 29 p. ISBN 9986-9034-0-8.