Podolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ukrainos istorinis regionas:
Поділля / Podolia
Šalis Ukraina (Vinycios ir Chmelnyckio sritys), Moldova (šiaurinė Padniestrė)
Herbas
Tautos ukrainiečiai
Miestai Podolės Kamenecas, Chmelnickis

Podolė (ukr. Поділля, rumun. Podolia) – istorinis regionas pietvakarių Ukrainoje, tarp Pietinio Bugo ir Dniestro (dabartinė Vinycios ir Chmelnyckio sričių teritorija) ir šiaurės rytų Moldovoje (šiaurinė Padniestrės dalis).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Podolė užima dalį Podolės aukštumos, esančią į šiaurės rytus nuo Dniestro. Už Dniestro prasideda Besarabija ir Bukovina. Svarbiausia Podolės upė, kertanti regioną išilgai yra Pietinis Bugas. Į vakarus nuo Podolės yra Galicija, į šiaurę – Voluinė, į šiaurės rytus – Dešiniakrantė Ukraina (Kijevo žemė), pietuose ir pietryčiuose Podolė atsiremia į Didžiąją dykrą, kur yra Edisanas ir Zaporožjė.

Pati Podolė yra derlingas kraštas, su derlingais juodžemiais, drėkinamais upių. Rytinė Podolės dalis dar vadinama Bratslavščina dėl istoriškai čia svarbiausio miesto Braclavo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad Podolėje galėjo gyventi Herodoto minimi neurai. Tautų kraustymosi laikotarpiu čia apsigyveno slavai, kurių svarbiausios gentys buvo volynėnams gimingi bužanai Bugo baseine ir tivercai Dniestro slėnyje. Kuomet Kijevo žemėje kūrėsi valstybingumas, regionas jau buvo žinomas kaip Ponizjė, t. y. „žemumos“. Kijevo kunigaikštis Olegas prisijungė kraštą X a. pradžioje.

Skirtingai nei dauguma kitų Rusios žemių po Kijevo Rusios suirimo XI a. viduryje, Ponizjė neturėjo savo valstybingumo. Iš pradžių regionas priklausė Kijevo kunigaikštystei, o nuo XII a. vidurio jį užvaldė Haličo-Voluinės kunigaikštystė. Tačiau Ponizjė buvo traktuojamas kaip atskiras regionas, o jo svarbiausias miestas buvo Bakota.

Rytinė Ponizjės dalis kurį laiką buvo kontroliuojama Didžiosios dykros tautų, kurios puldinėjo šį Rusios pakraščio regioną. XIII a. visą regioną nusiaubė Mongolų imperija. 1362 m. LDK susidūrė su mongolais Mėlynųjų Vandenų mūšyje, kurį laimėjo ir gavo Ponizję. Nuo tada ji žinoma kaip Podolė. LDK teritorijoje suformavo atskirą kunigaikštystę – Podolės kunigaikštystę, kurioje kunigaikščiu paskirtas Karijoto sūnus Konstantinas Karijotaitis. Po šio 1389 m. valdžią paėmė Naugarduko kunigaikštis Teodoras Karijotaitis, kurio palikuonys Kariotaičiai valdė kunigaikštystę. Tuo metu svarbiausiu regiono miestu tapo Podolės Kamenecas.

Interesų vakarų Podolėje turėjo Lenkijos karalystė, iki tol užvaldžiusi gretimą Galiciją. Lenkija trumpai valdė regioną 1402–1411 m. Galutinai jai pavyko paveržti iš LDK vakarinę Podolės dalį 1430 m., po karo su Švitrigaila. Rytinė Podolės dalis su Braclavo miestu liko LDK sudėtyje.

XVI a. pradžioje prasidėję totorių puldinėjimai iš Krymo vertė kurti specialią apsaugos nuo antpuolių sistemą ir pareikalavo daug karinių ir ekonominių krašto pastangų. Kadangi gynybai daugiausia vadovavo lenkiškosios Podolės magnatai tai jų žvilgsniai nukrypo ir lietuviškosios Podolės pusėn. Dėl to sudarant Liublino uniją (1569 m.) Rytų Podolė taip pat atiteko Lenkijai. Tačiau administracinis Podolės dalinimas išliko. Vakarų Podolė buvo administruojama kaip Podolės vaivadija, o rytinė – kaip Braclavo vaivadija.

Podolės gubernija Rusijos imperijos sudėtyje (apie 1900 m.)

16721699 m. Podolę valdė Osmanų imperija, kuri čia sukūrė savo administracinį vienetą Podolės ejaletą. Vėliau kraštas vėl grįžo Lenkijai, kurios sudėtyje išbuvo iki 1793 m., kai abi vaivadijos atiteko Rusijos imperijai, kurios sudėtyje sujungtos į vieną Podolės guberniją. Tiesa, vakariausias Podolės pakraštys buvo atitekęs Habsburgų monarchijai (kaip Galicijos ir Lodomerijos karalystės dalis).

Besibaigiant I Pasauliniam karui 1918 m. Podolė ketino jungtis prie naujai susikūrusios Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos, tačiau 1919 m. į ją įvesta Lenkijos armija. 1920 m. įteisintas Podolės padalinimas – vakarinė Podolė atiteko Lenkijai, o didžioji jos dalis – Ukrainos TSR. Palei Dniestrą Ukrainos sudėtyje išskirta Moldavijos ATSR – dabartinės Padniestrės pirmtakė.

Per II pasaulinį karą Podolė buvo okupuota Trečiojo reicho, o 1944 m. grįžo į TSRS rankas. 1945 m. nubrėžus Kurzono liniją, visa Podolė atiteko Ukrainos TSR, išskyrus Padniestrę, kuri perėjo Moldavijos TSR. Šiuo metu regionas lieka padalintas tarp Ukrainos ir Moldavijos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Podolės žemėlapis (1882)