Plinijus Vyresnysis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plinijus Vyresnysis. XIX a. imaginacinis paveikslas

Gajus Plinijus Vyresnysis (lot. Gaius Plinius Secundus; 23 m. – 79 m. rugpjūčio 25 d.) – romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas, istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarnavo Romos karo laivyne, keliavo po įvairias Romos provincijas, buvo imperatoriaus Vespasiano asmeninis draugas. Žuvo stebėdamas Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą Stabijose. Plinijus Vyresnysis išgarsėjo veikalu „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia). Jame autorius surašė įvairias to meto astronomijos, istorijos, geografijos, antropologijos, biologijos, medicinos, mineralogijos žinias. Kaip nurodė pats Plinijus, jis rėmėsi 327 graikų ir 146 romėnų autoriais, peržiūrėjo daugiau kaip 2000 veikalų.

Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorijoje“ minimas salos Baltija (Baltia, Balcia, Balisia) vardas ir tai, kad jos gyventojai renka gintarą ir juo prekiauja. Tie Pabaltijo gyventojai, manoma, galėję būti ir baltai.[1] Taip pat prie Vyslos upės paminėti Girai (Hirri) ir Venedai (Venedi).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 135 psl.
  2. „Pliny the Elder: the Natural History“ T.4: 13.97