Plebiscitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1991 m. vasario 9 d. plebiscitas

Plebiscitas (lot. plebiscitum – liaudies nutarimas) – liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu, valstybiniu klausimu.[1] Dažnai plebiscitas daromas vykdant tautos apsisprendimo teisę. Plebiscitas polit. – visuotinis balsavimas paprastai teritorijos, kartais santvarkos klausimu.

Kai kuriose šalyse, kaip antai Prancūzijoje, referendumo ir plebiscito sąvokos laikomos sinonimais. JAV tarp šių sąvokų daromas skirtumas: plebiscitu laikoma tokia visuotinė apklausa, kai klausimą kelia piliečiai, o referendumu – balsavimas, kai klausimas keliamas įstatymų leidžiamosios institucijos.[1]

Pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip tautos suvereniteto išraiška, Prancūzijoje plebiscitai buvo populiarūs po 1789 m. revoliucijos. 1804 m. plebiscitu Napoleonas patvirtintas imperatoriumi.[2] Per 1852 m. Prancūzijos plebiscitą panaikintas respublikinis valdymas, šalis antrąkart tapo imperija (imperatorius – Napoleonas III). 1905 m. įvyko plebiscitas dėl Norvegijos atsiskyrimo nuo Švedijos, o 1935 m. plebiscitu buvo sprendžiamas klausimas dėl Saro žemės prijungimo prie Vokietijos.[1]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. vasario 9 d. įvyko Lietuvos gyventojų visuotinė apklausa – plebiscitas.[1] Daugiau kaip 90 % balsavusiųjų, kurie sudaro per 76 % visų turinčių aktyvią rinkimų teisę piliečių, pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Konstitucijoje plebiscitas nėra įtvirtintas.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Rima Varnienė. Plebiscitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.
  2. Plebiscite. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]