Plaustas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plaustas

Plaustas – plokščios formos plaukiojimo priemonė, sudaryta iš plūduriuojančių daiktų.

Gelbėjimo plaustas daromas iš sujungtų plūdžių su klojiniu ant viršaus, iš gumos, plastiko, arba vandeniui nelaidaus audinio (toks plaustas automatiškai prisipučia išmestas iš laivo skęstančiajam).

Tradicinis plaustas, skirtas persikelti per upes, ežerus, daromas iš medienos (lentų, rąstų) ar nendrių. Senovėje, kol dar nemokėta statyti laivų, plaustais plaukdavo ir per jūras, vandenynus. 1947 m. T. Hejerdalas su 5 bendrakeleiviais perplaukė Ramųjį vandenyną plaustu „Kon Tikis“. Pastarasis buvo padarytas iš balzos medžių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 9 t. MELI institutas, Vilnius.