Placdarmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paminklas žymi 1941-1944 m. placdarmą prie Leningrado
Pažymėta Liutežo placdarmo forsuojant 1944 m. Dniepro upę prie Kijevo vieta

Placdarmas (pranc. place d'armes – aikštė susirinkti kariuomenei) – įtvirtintas rajonas, kur sutelkiama kariuomenė, rengiantis pulti priešą; teritorija, kurios nors valstybės panaudojama pulti kitai valstybei.[1]

Placdarmas gali turėti strateginę arba operatyvinę reikšmę ginkluotųjų pajėgų panaudojime vykdant kovinius ar kitokius veiksmus. Juo gali būti vadinama ir nedidelė teritorija, užimta atakuojančių pajėgų, forsavus upę arba atsitraukiančio priešo ginamas plotas priešingame krante. Įtvirtintos gynybinės pozicijos apginti pakrantės placdarmą vadinamos prietilčio įtvirtinimais. Taktiniai placdarmai dažniausiai užimami iš karto priekinių puolančiųjų būrių, avangardo padalinių, oro ar jūrų desanto, po to išplečiami į operatyvinius, į mūšį įtraukiant kitas puolimo grandis, rezervą. Dideli placdarmai sukuriami planuojant stambias karines operacijas.

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip karinio ir politinio placdarmo pavyzdį galima paminėti Kubą. Ji buvo sovietų placdarmu šuoliui į JAV ir Lotynų Amerikos šalis. Diversinei, šnipinėjimo veiklai tarptautinėje arenoje TSRS teikė didelės reikšmės, kaip nė viena kita pasaulio valstybė. O jos pagrindinis priešas – JAV – labai lengvai pasiekiamas iš Kubos. Su šiuo sovietų placdarmu XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, septinto pradžioje susijęs vienas iš įtempčiausių šaltojo karo laikotarpių, rizikavęs peraugti į didelio masto karinius veiksmus su branduolinio ginklo panaudojimu per Karibų krizę.

Placdarmo, kaip didžiulio įtvirtinto rajono su fortifikaciniais objektais, skirto išlaisvinti Prancūzijai ir kitoms okupuotoms šalims, pavyzdžiu gali būti Normandijos operacija. Tai buvo sąjungininkų Antrajame pasauliniame kare – JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados – kariuomenių išsilaipinimas Normandijoje. 1944 m. birželio 6 d. milžiniškas JAV, Anglijos ir Kanados desantas išsilaipino šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje. Operacijos metu per savaitę oro ir jūrų desanto daliniai susijungė į vieną 80 km ilgio ir 10-17 km pločio placdarmą vandenyno pakrantėje, kur buvo sutelkta dešimtys divizijų, paruoštų skverbimuisi į priešo teritorijos gilumą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]