Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirėjo „Olympiakos“
Pirėjo „Olympiakos“
Pirėjo „Olympiakos“
Lygos Eurolyga
Įkurta 1931 m.
Arena Taikos ir Draugystės arena
(Talpa: 12 000)
Vieta Pirėjas, Graikija
Komandos spalvos raudona ir balta
         
Prezidentas Graikija Panajotis Angelopulas
Vyr. treneris Graikija Jorgas Bardzokas
Titulai Eurolyga: 3
Graikijos krepšinio taurė: 12
ESAKE: 14
Graikijos krepšinio supertaurė: 2
FIBA Tarpžemyninė lyga: 1
Svetainė olympiacosbc.gr
Apranga
Namų jersey
Team colours
Namų
Išvykos jersey
Team colours
Išvykos
3 apranga jersey
Team colours
3 apranga

Pirėjo „Olympiakos“ (gr. ΚΑΕ Ολυμπιακός Σ.Φ.Π.) – viena stipriausių Graikijos krepšinio komandų žaidžianti „Eurolygoje“. „Olympiakos“ klubas turi ne tik krepšinio, bet taip pat ir futbolo bei tinklinio komandas. Namų rungtynes žaidžia Pirėjuje, „Taikos ir Draugystės“ arenoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klubas įkurtas 1931 m. Komanda 1949 m. pirmą kartą tapo Graikijos čempione.

Komandos aukso amžius prasidėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai treneris Joanis Joanidis nuo 1993 m. iki 1996 m. atvedė „Olympiakos“ prie keturių Graikijos krepšinio lygos titulų bei „Eurolygos“ turnyro finalų.[1]

1997 m. buvo pasiekta įspūdingiausia pergalė – laimėta „Eurolyga“. Iš viso 1997 m. sezone Dušano Ivkovičiaus treniruojama „Olympiakos“ pasiekė trigubą pergalę: laimėta Graikijos krepšinio lyga, Graikijos taurė ir „Eurolyga“.[1] Vėliau klube prasidėjo nuosmukis ir pergalių „badas“. 2004 m. finansinių sunkumų kamuojamą „Olympiacos“ pradėjo treniruoti lietuvis Jonas Kazlauskas, bet ir jam pirmaisiais darbo metais nieko nepavyko padaryti – komanda Graikijoje liko tik aštunta, o „Eurolygoje“ iškrito jau po pirmojo etapo. 20052006 m. sezoną klubas smarkiai atjaunino sudėtį, ir komanda sugebėjo patekti tarp aštuonių geriausių „Eurolygos“ komandų, o Graikijoje užėmė antrąją vietą.

2009 ir 2010 m. trenerio Panajočio Janakio treniruojama komanda pasiekė „Eurolygos“ finalo ketvertą, o paskui du sezonus iš eilės laimėjo turnyrą: 2012 m. finale nugalėjo „Barseloną“, o 2013 m. vienu tašku (61:62) įveikė Maskvos „CSKA“. Į pergales tuomet komandą vedė Vasilis Spanulis, 2013 m. tapęs „Eurolygos“ MVP. Savo klesėjimo laikais, „Olympiakos“ dar du kartus pasiekė „Eurolygos“ finalą (2015 ir 2017 m.), bei laimėjo Graikijos lygą (2015, 2016 m.). 2017–2018 m. sezoną iš kelio į „Eurolygos“ finalo ketvertą graikus išstūmė Kauno „Žalgiris“.[1]

2018–2019 m. sezone „Olympiakos“ įsivėlė į konfliktą su Graikijos krepšinio federacija dėl, klubo manymu, tendencingo teisėjavimo derbių prieš „Panathinaikos“ metu. 2018–2019 m. „Olympiakos“ paliko aikštę per Graikijos taurės pusfinalio varžybas su „Panathinaikos“, o vėliau pranešė, kad su šiuo klubu neberungtyniaus jokiose vietinės reikšmės varžybose, kol nebus paskirti nešališki teisėjai iš „Eurolygos“, taip pat jokiose varyžbose, kuriose teisėjaus „Olympiakos“ vadovybės šališkumu apkaltinti teisėjai. Vėliau komandai atsisakius žaisti prieš „Panathinaikos“ Graikijos lygos atkrintamosiose varžybose, „Olympiakos“ po ilgų ginčų ir skandalų buvo išmesta į Graikijos antrąjį divizioną.[2] 2019–2020 m. sezonui už „Olympiakos“ antrojoje lygoje pradėjo žaisti atskira dublerių komanda, o pagrindinė komanda rungtyniauja tik „Eurolygoje“. 2021–2022 m. klubas grįžo į elitinę Graikijos lygą.

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Graikijos krepšinio lyga (14 kartų): 1948–49, 1959–60, 1975–76, 1977–78, 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 2011–12, 2014–15, 2015–16, 2021–22, 2022–23 m.
  • Graikijos krepšinio taurė (12 kartų): 1975–76, 1976–77, 1977–78, 1979–80, 1993–94, 1996–97, 2001–02, 2009–10, 2010–11, 2021–22, 2022–23, 2023–24 m.
  • Graikijos krepšinio supertaurė (2): 2022, 2023 m.
  • Eurolyga (3 kartai): 1996–97, 2011–12, 2012–13 m. // 2 vieta – 1993–94, 1994–95, 2009–10, 2014–15, 2016–17 m. // 3 vieta – 1998–99 m.
  • FIBA Tarpžemyninė taurė: 2013 m.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidėjai
Treneriai

Treneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]