Pionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pionas

Piono sandara iš kvarkų
Struktūra : 1 aukštyn, 1 antižemyn kvarkas
: 1 žemyn, 1 antižemyn arba 1 aukštyn, 1 antiaukštyn
: 1 žemyn, 1 antiaukštyn
Šeima bozoninis hadronas
Antidalelė
Teorizuota 1935 m., Hideki Yukawa
Simbolis , ,
Masė ±: 139,57018(35) MeV/c²
: 134,9766(6) MeV/c²
Elektros krūvis {{{elektros krūvis}}}
Magnetinis momentas {{{magnetinis momentas}}}
Sukinys ±: 1(±1), 0
: 1(0), 0

Pionas (pi mezono trumpinys) – bendras trijų subatominių dalelių pavadinimas: π0, π+ ir π. Pionai yra lengviausi mezonai ir vaidina svarbų vaidmenį apibūdinant žemos energijos stipriosios sąveikos savybes.

Pionai sudaryti iš pirmos kartos kvarkų.

Pionų skilimo schema:

Pionų gyvavimo trukmė, s yra

Pionai neturi sukinio (jų sukinys 0), bet turi izotopinį sukinį 1.

Hipotezė ir atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. japonų fizikas H. Jukava iškėlė hipotezę, kad nukleonai branduolyje sąveikauja keisdamiesi ypatingomis dalelėmis, kurių masė 200–300 kartų didesnė už elektronų masę.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. POŽĖLA, Ignas. Fizika: optika ir atomo fizika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2003, 212 p. ISBN 9955-09-330-7 .