Piligriminė kelionė
Piligriminė kelionė (lot. peregrinatio religiosa) – tradicinis keliavimas, siekiant aplankyti piligrimų pamėgtas vietas, turinčias religinę reikšmę. Simboline prasme tokia kelionė yra iniciacija arba atsidavimo ženklas. Ji siekia senovės laikus, kai buvo tikima antgamtine tam tikrų vietų galia. Piligriminės kelionės žinomos Senovės Graikijoje bei Romoje, kai buvo keliaujama į tolimas šventyklas. Germanai rengdavo miško keliones (Waldfahrten), buvo lankoma Hain vietos. Islame tokia vieta – Meka, pranašo gimtoji vieta. Hinduizme – Benaresas prie Gango. Budistams ir krikščionims – paskutinės Gautamos Budos arba Jėzaus aplankytos vietos. Islamo religijoje – Chadžas arba ciaretas.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje maldininkams yra žinomas popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio maršrutas ir jo vietos, kur organizuojami tikinčiųjų piligriminiai žygiai:[1]
- Vilniaus arkikatedra bazilika, Šv. Kazimiero koplyčia
- Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia
- Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė
- Vilniaus Kalvarijos
- Trakų bažnyčia
- Pivašiūnų bažnyčia
- Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika ir Lūginės koplyčia
- Kauno arkikatedra bazilika
- Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia
- Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas
- Šiluvos šventovė (Šiluvos bazilika, Apsireiškimo koplyčia)
- Tytuvėnų bažnyčia ir Tytuvėnų bernardinų vienuolynas
- Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra
- Kryžių kalnas
- Žemaičių Kalvarijos šventovė
- Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]