Pijorai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pijorai
Santrumpa {{{santrumpa}}}
Vienuolija Pijorai
Įsteigta 1622
Įkūrėjas {{{ikurejas}}}
Narių {{{nariusk}}}
Lietuvoje nuo 1665
Apie kaimą Ukmergės rajone žr. Pijorai (kaimas).

Pijorai (lot. Ordo clericorum regularium pauperum Matris Dei scholarum piarum) – Šv. Juozapo Kalasanto įkurta vienuolija. Oficialiai pijorų konstitucijas 1622 m. patvirtino popiežius Grigalius XV. Pijorų tikslas buvo krikščioniškas jaunimo auklėjimas mokyklose. Ordino pavadinimas kilo nuo vienuolijos įsteigėjo įkurtos mokyklos, pramintos „pamaldžiąja“ (Schola pia). Labiausiai pijorai išgarsėjo XVIII a. antroje pusėje. Tada jie daug kur vadovavo kolegijoms bei seminarijoms, profesoriavo garsiuose universitetuose.

Pijorai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvą pijorai atsikėlė iš Lenkijos, kur juos įkurdino Vladislovas Vaza, 1641 m. prašęs patį ordino įkūrėją atsiųsti pijorus mokykloms. 1665 m. buvo įsteigta Lenkijos pijorų provincija.

1695 m. įkurta Lietuvos viceprovincija.

Padidėjus namų ir vienuolių skaičiui, 1736 m. įkurta Lietuvos provincija. Prie visų pijorų vienuolynų veikė kolegijos, o rezidencijose – bent pradžios mokyklos.

1831–1842 m. Rusijos caro valdžia uždarė visus pijorų vienuolynus ir mokyklas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]