Petras Cvirka

Petras Cvirka

Petras Cvirka
Gimė	1909 m. kovo 25 d. Klangiai, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija
Mirė	1947 m. gegužės 2 d. (38 metai) Vilnius, LTSR
Palaidotas (-a)	Senosiose Rasų kapinėse
Tėvas	Kazimieras Cvirka
Motina	Marijona Aleksaitė
Sutuoktinis (-ė)	Marija Cvirkienė

Veikla	rašytojas, politinis veikėjas

Vikiteka	Petras Cvirka
Parašas

Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija – 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje, LTSR) – Lietuvos rašytojas, politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Klangiuose, Veliuonos valsčiuje. 1926–1930 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, 1931–1932 m. gyveno Paryžiuje. Dirbo kairiajame žurnale „Trečias frontas“, su kuriuo nuo penktojo numerio mezgė ryšius LKP, po to taip pat prokomunistiniame žurnale „Literatūra“. 1934 m. priimtas į Lietuvių rašytojų draugiją. Paskelbė tris romanus („Frank Kruk“, „Žemė maitintoja“, „Meisteris ir sūnūs“), dvi apsakymų knygas („Saulėlydis Nykos valsčiuje“, „Kasdienės istorijos“), knygų vaikams, turėjusių nemažą pasisekimą.

Po sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. rašė Raudonąją armiją, Sovietų Sąjungą ir Josifą Staliną šlovinančius straipsnius.

Liepos mėnesį įstojo į Lietuvos komunistų partiją ir dalyvavo neskaidriuose okupacinio Sovietų režimo surengtuose rinkimuose į Liaudies Seimą. Liepos 14-15 d. Alytaus rinkimų apygardoje buvo išrinktas deputatu, o liepos 21 d. – Liaudies Seimo prezidiumo antruoju sekretoriumi.

Kartu su kitais keturiais Prezidiumo nariais: Liudu Adomausku, Mečiu Gedvilu, Juozu Grigalavičiumi ir Antanu Venclova, pasirašė keturias Liaudies Seimo deklaracijas, panaikinusias konstitucinę šalies santvarką Lietuvoje: privačią žemės nuosavybę („Deklaracija, paskelbianti žemę visos tautos nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe“), privatų bankų ir pramonės valdymą („Bankų ir stambiosios pramonės nacionalizacijos deklaracija“), valstybinę santvarką („Deklaracija apie valstybės santvarką“) ir paskelbusią Lietuvos įstojimą į TSRS („Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą deklaracija“). Tos deklaracijos buvo formalios, nes Lietuvos sovietizaciją nulėmė ne jos, o SSRS įvykdyta okupacija.

Buvo paskirtas dvidešimties asmenų įgaliotosios komisijos, Maskvoje Septintojoje Aukščiausios Tarybos sesijoje 1940 rugpjūčio 3 d. paprašiusios priimti Lietuvą į TSRS sudėtį, nariu. Tai irgi tik formaliai patvirtino Lietuvos sovietizaciją.

Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas patenkino P. Cvirkos rugpjūčio 16 d. pareiškimą „Dėl Lietuvių rašytojų [draugijos] reorganizavimo sovietiniais pagrindais“ ir paskyrė jį Lietuvių rašytojų sąjungos organizacinio komiteto pirmininku.

Antrojo Pasaulinio karo metu pasitraukė į Rusiją, gyveno Almatoje ir Maskvoje, kur rašė, be ko kito, propagandinius apsakymus, juos skaitė 16-os Lietuviškosios divizijos kariams. 1944 m. rugpjūčio mėn. sugrįžo į Lietuvą.

Nuo 1945 m. spalio 29 d. išrinktas LTSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininku.

Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nario įgaliojimai nebuvo atšaukti iki 1947 m. rinkimų, kuriuose P. Cvirka vienu metu buvo ir kandidatas į deputatus, ir Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas.

1947 m. vasario mėn. Ukmergės rinkimų apygardoje išrinktas LTSR Aukščiausios Tarybos deputatu. 1947 m. gegužės 2 d. mirė. Palaidotas Rasų kapinėse.

2017 m. Petro Cvirkos literatūrinė premija, įsteigta 1984 m. įvertinti geriausiems Lietuvos novelių rašytojų kūriniams, pervadinta į Veliuonos novelės premiją.

2019 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras priėmė išvadą, kad „Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui. “^[1]

2021 m. lapkričio 19 d. Vilniuje buvo nukeltas 62 metus stovėjęs Juozo Mikėno sukurtas paminklas P. Cvirkai.^[2] 2022 m. Jurbarko rajone veikiantis Petro Cvirkos tėviškės sodyba-muziejus pervadintas Klangių etnografine sodyba.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Pirmosios mišios“, eilėraščių rinkinys – Kaunas, 1928 m. – 31 p.
„Saulėlydis Nykos valsčiuje“, novelių rinkinys – Kaunas: Spaudos fondas, 1930 m. – 247 p.
„Adolfas Hitleris“, apybraiža – Kaunas, 1933 m. – 104 p.
„Frank Kruk“, satyrinis romanas – Kaunas: Sakalas, 1934.
„Žemė maitintoja“, romanas. – Kaunas: Sakalas, 1935 m. – 281 p.
„Meisteris ir sūnūs“, romanas. – Kaunas: Sakalas, 1936 m. – 248 p.
„Kasdienės istorijos“, rinkinys. – Kaunas: Sakalas, 1938 m. – 183 p.
„Ąžuolo šaknys“, apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1945 m. – 246 p.
„Žemė maitintoja“, romanas. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1946 m. – 194 p.
„Brolybės sėkla“: apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1947 m. – 57 p.
„Vaikų karas“: apsakymų rinkinys. – Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 169 p.