Persefonė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Persefonė

Persefonė (gr. Περσεφόνη) – Dzeuso ir Demetros duktė, pavasarį pražystančios gamtos, sezono kaitų deivė. Persefonės pagrobimo mitas paaiškina sezonų kaitą. Persefonė – Hado žmona ir mirusiųjų pasaulio karalienė, kurios vardą ištarti garsiai buvo nesaugu. Persefonė ir Hadas yra žinomi kaip vienintelė dieviškoji pora, nesusilaukusi vaikų.

Persefonė („ta, kuri naikina šviesą“), kituose dialektuose žinoma įvairias vardais: Persefasa, Persefata ar papraščiausiai Korė. Romėnai pirmiausiai išgirdę apie iš Aeoliano ir Doriano miestų pietų Italijoje, kurie pagal savo dialektą vadino ją Proserpina. Todėl ji romėnų mitologioje vadinama Proserpina, ir kaip atgimimo dievybė ji tapo Renesanso simboliu.

Mitai

Hadas ir Persefonė

Dzeusas Hadui buvo pažadėjęs savo dukrą Persefonę atiduoti į žmonas. Hadas, pamatęs Persefonę, nusprendė ją pagrobti. Jis paprašė, kad Gaja išaugintų nuostabią gėlę ir taip priviliotų Persefonę. Gaja sutikusi. Kai Persefonė pasilenkė prie gėlės, prasivėrė žemė ir pasirodė su savo juodais žirgais ir auksiniais ratais Hadas. Taip Hadas pagrobė Persefonę. Persefonės motina Demetra, išgirdusi Persefonės riksmą atskubėjo jai į pagalbą, bet jos neberado. Tada iš Helijo, viską matančio saulės dievo, sužinojo, kad ją pagrobė Hadas ir Persefonė taps jo žmona. Tai sužinojusi Demetra pradėjo be galo liūdėti. Ji pasitraukė iš Olimpo, supykusi ant Dzeuso, ir apsigyveno tarp mirtingųjų, visa gamta gedėjo kartu su ja. Dzeusas, matydamas, kad nepavyksta įtikinti Demetros grįžti ir ji labai liūdinti be dukros, pasiuntė Hermį į Hado karalystę leisti Persefonei pasimatyti su motina, nes gamta mirštanti. Hadas sutiko išleisti Persefonę pas motiną, bet prieš tai jai davė praryti 6 granato sėklas. Granatas – santuokos simbolis. Pamiršusi viską iš džiaugsmo, Demetra išskėstomis rankomis puolė pasitikti dukters. Vėl ji išvydo mylimą Persefonę. Su ja grįžo Demetra į Olimpą. Taip Persefonė 6 mėnesius praleidžia požemio karalystėje, gamta kaip ir Demetra liūdi, o kitus 6 mėnesius su savo motina, tada gamta džiūgauja, viskas pražysta, nes ir Demetra džiaugiasi matydama šalia savo dukterį.

Kitoje šios istorijos versijoje Persefonę išgelbėjo Hekatė.