Pentozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pentozė (angl. pentose; iš gr. πέμπτος 'penki' + -ose 'angliavandenis (jį žyminti priesaga)') – monosacharidas, kurio molekulė turi 5 anglies atomus[1]. Pentozės yra paprastųjų monosacharidų klasė, kurių bendroji formulė yra C5(H2O)5 arba kitaip C5H10O5.[2]

Pentozės yra dvejopos:

  • Aldopentozės – turi funkcinę aldehidinę grupę 1 pozicijoje.
  • Ketopentozės – turi funkcinę ketoninę grupę 2 ar 3 pozicijoje.

Aldopentozės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aldopentozės turi tris chiralinius centrus, todėl egzistuoja 8 skirtingi (23) stereoizomerų variantai.



D-arabinozė


D-liksozė


D-ribozė


D-ksilozė


L-arabinozė


L-liksozė


L-ribozė


L-ksilozė

Ketopentozės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2-ketopentozės turi du chiralinius centrus, egzistuoja 4 skirtingi stereoizomerų variantai (22). 3-ketopentozės yra retos.



D-ribuliozė


D-ksiluliozė


L-ribuliozė


L-ksiluliozė

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pentozių aldehidinės ir ketoninės funkcinės grupės reaguoja su kaimyninėmis hidroksilo grupėmis ir sudaro vidumolekulinius hemiacetalius ir hemiketalius. Susidaranti žiedinė struktūra artima furanui ir vadinama furanoze. Žiedais atsitiktinai trūksta ir vėl susijungia, leisdamas suktis apie ryšį tarp karbonilo grupės ir kaimyninio anglies atomo. Taip susidaro dvi skirtingos konfigūracijos (α ir β). Šis reiškinys vadinamas mutarotacija.

Ribozė yra RNR komponentas, artimas deoksiribozei, įeinančiai į DNR sudėtį.

Bendras polimerų iš pentozių pavadinimas yra pentozanas.

Tolenso testas pentozėms aptikti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tolenso (Tollens) pentozių testas paremtas furfurolo reakcija su florogliucinoliu, kurios metu susidaro spalvotas junginys.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pentose, Merriam-Webster
  2. Lindhorst, Th. K. Essentials of Carbohydrate Chemistry and Biochemistry / Th. K. Lindhorst. — 1st. — Wiley-VCH, 2007. — 828 р.
  3. Oshitna, K., and Tollens, B., Ueber Spectral-reactionen des Methylfurfurols. Ber. Dtsch. Chem. Ges. 34, 1425 (1901)