Pelėdiniai
| Strigidae | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Naminės pelėdos (Strix aluco) jaunikliai | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Pelėdiniai (Strigidae) – pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrio paukščių šeima. Šeimoje 19 genčių ir apie 180-200 rūšių. Prikiriamos prie aktyvių naktį plėšriųjų paukščių kategorijos.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šių paukščių galva gana didelė, veidinis diskas apvalus, snapas trumpas, stiprus, bedantis, dažnai beveik visiškai dengiamas plunksnų. Akys didelės, nukreiptos į priekį, sparnai dažniausiai ilgi, platūs. Uodega trumpa, maža, kojos vidutinio ilgio arba ilgos, nagai dideli, ilgi, stipriai lenkti, labai aštrūs. Vidurinis (III) pirštas ilgesnis už vidinį (II). Jaunikliai pūkinį apdarą pakeičia mišriu pūkų-plunksnų apdaru, o vėliau išauga plunksnos.
Gyvenamoji aplinka ir gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tikrosios pelėdos plačiai paplitusios visose zonose, daugiausia gyvena miškuose, tačiau taip pat ir stepėse, dykumose ir netoli žmonių gyvenviečių; didelė dalis yra naktiniai plėšrūnai dėl savo minkštų plunksnų skrendantys labai tyliai, pasižymintis geru regėjimu ir klausa. Akys jautrios dienos šviesai, dėl to kai kurios rūšys dienos metu akis užmerkia iki pusės ir daugiau. Pelėdos yra labai judrios, tačiau žeme vaikšto nevikriai. Skrenda palyginti lėtai ir tik tolimesnių skrydžių metu pakyla į didesnį aukštį.
Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Deda apvalius, beveik rutulio formos kiaušinius.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje aptinkama 12 rūšių (eilės tvarka, nuo stambiausios iki smulkiausios rūšies):
- Didysis apuokas (Bubo bubo). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Baltoji pelėda (Bubo scandiacus)
- Laplandinė pelėda (Strix nebulosa)
- Uralinė pelėda (Strix uralensis) Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Naminė pelėda (Strix aluco)
- Raiboji pelėda (Surnia ulula)
- Balinė pelėda (Asio flammeus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Mažasis apuokas (Asio otus)
- Lututė (Aegolius funereus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Pelėdikė (Athene noctua). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Apuokėlis (Otus scops)
- Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudoinąją knygą.
Gentys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pošeimis Surniinae
- Lututės (Aegolius). 4 rūšys.
- Pelėdikės (Athene). 2-4 rūšys.
- Žvirblinės pelėdos (Glaucidium). Pasaulyje apie 30-35 rūšys.
- Heteroglaux
- Nykštukinės pelėdos (Micrathene)
- Krūminės pelėdikės (Ninox). Pasaulyje apie 20 rūšių.
- Sceloglaux (išnykusi)
- Raibosios pelėdos (Surnia)
- Papua pelėdos (Uroglaux)
- Ilgažandės pelėdos (Xenoglaux)
- Pošeimis Striginae
- Didieji apuokai (Bubo). Pasaulyje 25 rūšys.
- Ciccaba. Pasaulyje 4 rūšys.
- Kubos ūbaujančios pelėdos (Gymnoglaux)
- Gauruotosios pelėdos (Jubula)
- Kuoduotosios pelėdos (Lophostrix)
- Megascops
- Mindanao pelėdos (Mimizuku)
- Apuokėliai (Otus). Apie 65 rūšys.
- Baltaskruostės pelėdos (Ptilopsis). Pasaulyje 2 rūšys.
- Akiniuotosios pelėdos (Pulsatrix). 3 rūšys.
- Palau pelėdos (Pyrroglaux)
- Pelėdos (Strix). Pasaulyje 15 rūšių.
- Pošeimis Asioninae
- Jamaikos pelėdos (Pseudoscops)
- Mažieji apuokai (Asio). 7 rūšys.
- Baikščiosios pelėdos (Nesasio)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- owls.org anglų k.
- owlpages.com anglų k.
