Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Koordinatės: 48°51′10.8″ š. pl. 2°20′59.28″ r. ilg. / 48.853000°š. pl. 2.3498000°r. ilg. / 48.853000; 2.3498000 (Paryžiaus Dievo Motinos katedra)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paryžiaus Dievo Motinos katedra
Paryžiaus Dievo Motinos katedra
Paryžiaus Dievo Motinos katedra
48°51′10.8″ š. pl. 2°20′59.28″ r. ilg. / 48.853000°š. pl. 2.3498000°r. ilg. / 48.853000; 2.3498000 (Paryžiaus Dievo Motinos katedra)
Vieta Paryžius, Sitė sala, Prancūzija
Statusas Pastatytas
Statybų pradžia 1163 m.
Statybų pabaiga 1345 m.
Stogas 90 m

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (pranc. Cathédrale Notre-Dame de Paris) − katedra Paryžiuje, Senos Sitė saloje; vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų.

Tai pati seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje. Katedra statyta Paryžiaus kaip Prancūzijos sostinės ir jos kultūros centro įsitvirtinimo laikotarpiu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paryžiaus Dievo Motinos katedra iškilo vietoj senosios bazilikos, kuri, kaip ir daugelis kitų krikščionybės paminklų, buvo pastatyta galų-romėnų šventyklos vietoje. Įkūrus Paryžiaus vyskupiją, vyskupas Morisas de Siuli 1163 m. pradėjo statyti miesto katedrą. Statyba truko beveik 200 metų (katedra baigta 1345 m.). Pagrindinės statybų medžiagos − akmuo ir medis.

Katedros ilgis − 130 m, plotis − 48 m, skliautų aukštis − 35 m, bokšto smailė − 90 m. Vienu metu joje gali tilpti apie 9 tūkst. maldininkų. Penkianavės katedros viduje yra 29 koplyčios, kuriose nemažai XVIIXVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava − 13 m skersmens langų vitražai. Šiaurinės pusės rozetė išlikusi iš XIII a. Centre esančią Dievo Motinos figūrą supa Senojo Testamento personažai. Pietinė rozetė, kurioje vaizduojamas angelų ir šventųjų apsuptas Kristus, restauruota XVIII a. Centrinio altoriaus Pietos autorius − prancūzų skulptorius N. Kustu (16581733). Mediniai drožinėti klauptai − Liudviko XIII dovana katedrai.

Katedros lobyne saugomi liturginiai indai, drabužiai, relikvijos (erškėčių vainikas, Šv. Kryžiaus dalelė, vinis).

Katedrą kasmet aplanko apie 15 milijonų turistų. Anksčiau prieš 2019 m. balandžio 15 d. gaisrą skirtingomis savaitės dienomis buvo galima dalyvauti nemokamoje ekskursijoje po bažnyčią, kurioje vykdavo pamaldos įvairiomis kalbomis.

2019 m. balandžio 15 d. katedrą suniokojo įsiplieskęs gaisras.

Istoriniai įvykiai šventovėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]