Panika
Panika – ūmus potraukis bėgti ir slėptis, susidūrus su neišvengiamu pavojumi. Panika pasireiškia staigia ir stipria baime, kuri užvaldo ar užgožia mąstymą, dažnai apima visą grupę žmonių ar gyvūnų.[1] Panika paprastai atsiranda katastrofinėse arba kitose grėsmingose, žiauriose situacijose (apiplėšimas, įsilaužimas, susišaudymas), kurios sukelia pavojų panikos veikiamų žmonių ar gyvūnų sveikatai, gerovei. Panika gali būti vadinamas intensyvus ir ūmus nerimas.
Žodis panika kilęs nuo graikų k. žodžio panikon, reiškiančio priklausantis Panui, nes šis graikų dievas paslaptingais garsais miškuose ir laukuose neva galėjo sukelti didelę, nepagrįstą baimę bandoms, minioms ar pavieniams žmonėms apleistose vietose.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Panika. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.