Panevėžio rajono savivaldybė
| Panevėžio rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Panevėžys | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 12 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Antanas Pocius | ||||||
| Gyventojų | 35 426[1] | ||||||
| Plotas | 2 179 km² | ||||||
| Tankumas | 16 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 88 m | ||||||
| Tinklalapis | panrs.lt | ||||||
 Vikiteka |
Panevėžio rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Panevėžio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Administracinis centras – Panevėžys (į savivaldybės teritoriją neįeina, turi atskiros savivaldybės statusą kaip Panevėžio miesto savivaldybė).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone žemdirbystės plotai užima 57,3 proc., miškai – 33,1 proc., vandenys – 2,1 proc., gyvenvietės – 2,1 proc. Panevėžio rajonas ribojasi šiaurėje – su Pasvalio ir Biržų, šiaurės rytuose – su Kupiškio, rytuose – su Anykščių, pietryčiuose – su Ukmergės, pietuose ir pietvakariuose – su Kėdainių, vakaruose – su Radviliškio ir Pakruojo rajono savivaldybėmis.
Rajono geografinė padėtis patogi: jis įsikūręs apie 150 km nuo pagrindinių Baltijos regiono centrų – Rygos, Vilniaus ir Kauno. Atstumas iki artimiausio Klaipėdos uosto – 250 km. Be to, rajonas yra šalia magistralės, turinčios kelių tinklą, einantį nuo Berlyno per Varšuvą, Kaliningradą, Klaipėdą, Liepoją, Rygą, Taliną, Peterburgą. Rajoną kerta geležinkelis, jungiantis rytuose ir vakaruose esančius regionus.
Geografiniu požiūriu Panevėžio rajonas yra Nevėžio žemumoje, priklausančioje Lietuvos Vidurio žemumai. Kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Aukščiausia rajono vieta (88 m) yra paribyje su Ukmergės rajonu (ties Briežvalkiu), žemiausia (30 m), prie Nevėžio, Kėdainių rajono paribyje. Miškuose gausu medžiojamų žvėrių. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Dauguma archeologijos paminklų – laidojimo vietos (pilkapynai ir kapinynai). Stūkso 3 piliakalniai (garsiausias Upytės piliakalnis).
Pro rajoną teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nevėžis su intakais Juoda, Upyte (kairieji), Juosta, Kiršinu (dešinieji). Telkšo 12 ežerų (Panevėžio rajono ežerai), 11 tvenkinių. Miškingumas – 30,8 %. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gilėnų, Gėlainių, Raguvos, Gustonių. Būdingi pušynai, eglynai, beržynai.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5,5 °C, liepos +17,4 °C. Per metus iškrenta 618–642 mm kritulių. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.[2]
-
-
Žalioji giria ties Lamatomis -
Varnakalnis
| ||||||||||||||||||||
| 55° 56' 10‘’ | |||||||||||
| 23° 52' 40‘’ |
|
24° 45' 40‘’ | |||||||||
| 55° 23' 00‘’ |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Panevėžio rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Panevėžio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Panevėžio apskrities 40 apylinkių ir Kupiškio apskrities 3 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. jam perduota panaikintų Troškūnų rajono 1 apylinkė ir Vabalninko rajono 1 apylinkė, Joniškėlio rajono 3 apylinkės. 1962 m. prijungtas Ramygalos rajonas ir Radviliškio rajono 2 apylinkės; 4 apylinkės perduotos Kėdainių rajonui. 1961, 1967, 1968, 1975, 1980 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė. 2008 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės taryba[3] pakeitė kai kurių seniūnijų ribas ir numatė įsteigti Paįstrio seniūniją. 2009 m. rugpjūčio 20 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-203 įsteigtos 65 seniūnaitijos. 2010 m. sausio 1 d. įkurta Paįstrio seniūnija. 2019 m. rugsėjo 3 d. atnaujintos seniūnaitijų ribos.[4]
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
937 | 43 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) |
12 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
977 | 51 775 | 12 apylinkių | 1 miesto tipo gyvenvietė (Naujamiestis) |
| 1962 m. | 1335 | 17 apylinkių | 1 miesto tipo gyvenvietė | |
| 1963 m. (Išsamiau) |
13 apylinkių | |||
| 1967 m. | 2173 | 49 500 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
2200 | 47 975 | 16 apylinkių | 1 miestas (Ramygala), 1 miesto tipo gyvenvietė |
| 1972 m. (Išsamiau) |
2169 | 16 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Raguva, Šilai, Smilgiai, Vadokliai Velžys), 673 kaimai, 29 kaimų dalys, 129 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
2203 | 43 800 | 15 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 7 miesteliai, 672 kaimai, 30 kaimų dalių, 129 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) |
43 941 | 13 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 823 kaimo vietovės | |
| 1985 m. (Išsamiau) |
2202 | 13 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 8 miesteliai, 643 kaimai, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės, 91 viensėdis | |
| 1989 m. (Išsamiau) |
2199 | 41 941 | 11 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 747 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) |
2179 | 42 855 | 11 kaimo seniūnijų | 1 miestas, 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai), 647 kaimai, 3 geležinkelio stočių gyvenvietės, 102 viensėdžiai |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2014 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 51 775 | 47 975 | 43 941 | 41 941 | 42 855 | 43 193 | 39 011 | 37 494 | 35 762 | 35 426 | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 39 011 žmonės:[5]
|
2001 m. gyveno 42 855 žmonės:[6]
|
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 84,4 %
- stačiatikiai – 0,5 %
- sentikiai – 0,3 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- evangelikai liuteronai – 0,1 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 13,8 %
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Ramygala;
- 8 miesteliai – Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai;
- 752 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Dembava – 2447
- Krekenava – 1375
- Velžys – 1291
- Ramygala – 1241
- Molainiai – 1100
- Piniava – 1065
- Vaivadai – 968
- Staniūnai – 834
- Bernatoniai – 799
- Naujamiestis – 792
| ||||||||||||||
Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajono savivaldybės būstinė yra Panevėžyje. Valdžios pasidalijimas:
- atstovaujamoji valdžia – Panevėžio rajono savivaldybės taryba,
- vykdomoji valdžia – Panevėžio rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Karsakiškio seniūnija (Karsakiškis)
- Krekenavos seniūnija (Krekenava)
- Miežiškių seniūnija (Miežiškiai)
- Naujamiesčio seniūnija (Naujamiestis)
- Paįstrio seniūnija (Paįstrys)
- Panevėžio seniūnija (Panevėžys)
- Raguvos seniūnija (Raguva)
- Ramygalos seniūnija (Ramygala)
- Smilgių seniūnija (Smilgiai)
- Upytės seniūnija (Upytė)
- Vadoklių seniūnija (Vadokliai)
- Velžio seniūnija (Panevėžys)
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Panevėžio rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikia 5 visuomeniniai muziejai, 12 kultūros centrų, per 200 meno mėgėjų kolektyvų.
Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Panevėžio rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Berčiūnų pagrindinė mokykla
- Dembavos pagrindinė mokykla
- Geležių pagrindinė mokykla
- Jotainių pagrindinė mokykla
- Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla
- Katinų pagrindinė mokykla
- Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija
- Kurganavos pagrindinė mokykla
- Linkaučių pagrindinė mokykla
- Miežiškių pagrindinė mokykla
- Naujamiesčio vidurinė mokykla
- Paliūniškio pagrindinė mokykla
- Paįstrio Juozo Zikaro vidurinė mokykla
- Raguvos gimnazija
- Ramygalos gimnazija
- Smilgių gimnazija
- Uliūnų pagrindinė mokykla
- Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla
- Vadoklių vidurinė mokykla
- Velžio gimnazija
- Žibartonių pagrindinė mokykla
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Panevėžio rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, .
- ↑ nutarimu Nr. T-159 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Panevėžio rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. M-30
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
- Panevėžio rajonas: fotoalbumas (fot. Andrius Repšys, Arūnas Švelna, Gintaras Lukoševičius ir kt.). – Panevėžys: ARG ofsetas, 2006. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-9828-7-X
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2022-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- Panevėžio krašto istorija Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje[neveikianti nuoroda]
