Palšasis grifas
| Gyps fulvus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Palšasis grifas (Gyps fulvus) | ||||||||||||||||
 Išnykimas negresia, nesaugomi | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Gyps fulvus Hablizl, 1783 | ||||||||||||||||
 Palšojo grifo paplitimo arelas: žalia spalva - perėjimo vietos, mėlyna – žiemojimo vietos |
Palšasis grifas (Gyps fulvus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Priskiriamas plėšriųjų paukščių kategorijai.
_0.jpg)
Kūno išmatavimas, svoris, kitas apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai didžiulis paukštis, o Lietuvoje didžiausias svoriu ir dydžiu plėšriųjų paukščių atstovas. Tarp palšojo grifo abiejų lyčių nepastebėta didesnių skirtumų jų kūno plunksnų spalvose, dydyje ir svoryje. Jo viršugalvis apaugęs silpnomis plunksnomis ir yra baltas. Snapas geltonas, o kaklas palyginus ilgokas ir baltas. Palšojo grifo kūno ilgis siekia 93–110 cm, išskėsti sparnai 230–269 cm, sveria apie nuo 6,2 kg iki 11,3 kg. Italijoje ir Austrijoje negyvų trijų palšojo grifo patinų svoris buvo nuo 6,2 kg iki 8,5 kg, o penkių patelių svoris – nuo 6,5 kg iki 8,3 kg, tai yra vidutiniškai 7,48 kg. Europoje gyvenančių patinų sparnų ilgis 684–735 mm, tai yra vidutiniškai 708,7 mm, patelių iš tos pačios vietovės sparnų ilgis buvo 690–750 mm, arba vidutiniškai 707,7 mm.
Paplitimas ir gyvenama aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paplitę subtropikų klimato juostoje, rečiau pietinėje vidutinių platumų klimato juostos dalyje – vakaruose nuo Iberijos pusiasalio, pietvakarių Balkanų pusiasalyje, o rytuose gyvena iki Tibeto (Kinija). Pietuose jo gyvenamas arealas iki Eritrėjos, šiaurės Etiopijos, šiaurinis gyvenamas arealas Alpės, Krymas. Tai kalnuotų vietovių paukštis, tik ieškodamas maisto gali nuklysti toli nuo savo arealo, pavyzdžiui, yra stebėtas net pietų Suomijoje ir Lietuvoje.
Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palšieji grifai retkarčiais užklysta į Lietuvą, tačiau čia jiems nėra tinkamų vietų veistis, o klimatas atšiaurus ir drėgnas bei Lietuva pakankamai tolokai nuo jo savaiminio arealo paplitimo šiaurinių pakraščių.
Gyvenamoji aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mėgsta gyventi kur yra pievos, ganyklos, laukymės apaugusios įvairiais krūmokšniais, o labiausiai tai Mediteraninio tipo kalvoti laukai su augančiais krūmokšniais.
Poravimasis ir amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Deda 1 kiaušinį. Abu tėvai dalinasi perėjimu, kuris trunka apie 52 dienas. Jauniklis pradeda skraidyti po 110–115 dienų. Ilgiausiai žinomas išgyvenęs iki 41,4 metų.[reikalingas šaltinis]
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minta dvėseliena, skerdiena.
