Padanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Automobilio padangos
Padangų parduotuvė Jonavoje.
Simona Krupeckaitė važiuoja dviračiu su specialiomis sportinėmis treko padangomis.
Lėktuvo leidimosi ratų padangos.
Industrinių mašinų padangų gabenimas.

Padanga – automobilio, dviračio, lėktuvo ar kitos transporto priemonės rato viršutinė storos gumos apdanga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausios žinomos padangos buvo gamintos iš geležies ir naudotos ant medinių vežimų ir vagonų ratų. Pirmąją praktiškai panaudotą pneumatinę padangą sukūrė škotų išradėjas ir veterinaras John Boyd Dunlop, kuris išrado padangas savo sūnaus dviračiui. Sintetinė guma išrasta Bayer laboratorijoje, iš jos dabar gaminamos šiuolaikinės padangos. Šiais laikais pasaulyje pagaminama apie 1 milijardą padangų kiekvienais metais.

Automobilių padangos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Automobilio padangos lemia greitį ir sukibimą su keliu. Trijų tipų: vasarinės, universalios ir žieminės (trijų potipių: dygliuotosios, minkštosios, kietos sudėties).[1]

Padanga sudaryta iš karkaso, kuris yra padangos pagrindas. Karkasas sudarytas iš kelių sluoksnių kordo. Karkaso apsauga nuo mechaninių pažeidimų, sudaryta iš papildomų kordo sluoksnių (nailono, plieno ir kt.). Šonai yra iš apsauginės gumos sluoksnio ir saugo padangą nuo mechaninių pažeidimų ir temperatūros poveikio. Bortai skirti tvirtinti padangai ant ratlankio. Dėl vidinių sluoksnių oras neišeina iš padangos.

Padangų protektorių sudaro guma, kuriai vulkanizuojant suteikiamos reikiamos savybės (atsparumas trinčiai, pjūviams). Jį sudaro:

  • išilginiai grioveliai – leidžia lankstytis protektoriaus blokams, padanga kabinasi į minkštą dangą,
  • grioviai – išstumia vandenį, esantį tarp padangos ir kelio paviršiaus;
  • blokeliai – sudaro didžiąją padangos paviršiaus dalį, sukimba su kelio paviršiumi.
  • juostelės – užtikrina padangos nuolatinę sankibą su kelio paviršiumi;
  • duobutės – šaldo padangą;
  • kraštai – automobilio stabilumui posūkyje užtikrinti.

Padangos klasifikuojamos pagal paskirtį, hermetizavimo būdą, oro slėgį, protektoriaus piešinį, kordų išdėstymą karkase, kordo medžiagą, sukimosi kryptį, protektoriaus rašto simetriškumą.

Dėvėjimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Problema Priežastis
Tolygus dėvėjimasis Mažas padangų oro slėgis, staigūs posūkiai važiuojant dideliu greičiu, siaura padanga ratlankiams, ilgai nenaudotos padangos.
Kraštų dėvėjimasis Didelis oro slėgis, plati padanga ratlankiams, ilgai nenaudotos padangos.
Vidurio dėvėjimasis Didelis oro slėgis, plati padanga ratlankiams, ilgai nenaudotos padangos.
Vieno krašto dėvėjimasis Ratų išvirtimas, ilgai nenaudotos padangos.
Vietinis dėvėjimasis Nesureguliuotos judančios stabdžių sistemos dalys arba pakaba, deformuotas ratlankis, staigūs greitėjimai ir stabdymai, mažas oro slėgis padangose.
Įstrižas dėvėjimasis Nesureguliuotos judančios stabdžių sistemos dalys ar pakaba, nesuderinta važiuoklės geometrija, ilgai nenaudotos padangos.
Plunksniškas dėvėjimasis Blogas ratų suvedimas, sulenktas ašies skersinis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]