Pabiržė
Kitos reikšmės – Pabiržė (reikšmės).
| Pabiržė | ||
|---|---|---|
  Pabiržė |
||
| 56°11′24″š. pl. 24°37′55″r. ilg. / 56.190°š. pl. 24.632°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Biržų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pabiržės seniūnija | |
| Gyventojų | 179 | |
 Vikiteka |
Pabiržė | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Ростовскъ, rus. Подбирже[2][3] | |
Pabiržė – miestelis Biržų rajono savivaldybėje, 8 km į pietvakarius nuo Biržų, prie kelio 125 Biržai–Raubonys . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia (1910 m.), XVIII a. vėlyvojo baroko architektūros ansamblis (1772 m. statyta varpinė, buvusi klebonija, sandėlis), Vytauto paminklas prie bažnyčios (pastatytas 1930 m., pokariu nugriautas, 1990 m. atstatytas), M. Valančiaus paminklas (pastatytas 1932 m., pokariu nugriautas, 1990 m. atstatytas), Lietuvos laisvės paminklas (kritusiems už laisvę, atidengtas 1999 m.). Veikia Pabiržės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-41040). Pabiržės dvaras yra Balandiškiuose.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pabiržės vardas kilęs nuo netoliese esančio Biržų miesto. Dar iki XX a. pradžios ji taip pat vadinosi Rastauskine arba Rastauskyne (rus. Ростовскъ; dvarininkinis vietovardis, kilęs nuo Rastauskų, padovanojusių savo palivarką, pavardės).[4]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įsikūrusi Mūšos-Nemunėlio žemumoje, Tatulos upės slėnio šlaite, prie jos intako Juodupės. Apylinkėse įkurtas Pabiržės kraštovaizdžio architektūros draustinis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pabiržė minima nuo XVI a. pradžios, apie 1515 m. įkurta Pabiržės katalikų parapija ir Mikalojaus Mikalojaičio Radvilos jaunojo rūpesčiu pastatyta medinė bažnyčia. 1645 m. Karolis ir Marija Rastauskai parapijai padovanojo palivarką, 1647 m. Pabiržėje arčiau miestelio jų rūpesčiu pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1674 m. spalio 22 d. Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas būsimos Biržų parapinės bažnyčios administratoriumi paskyrė Pabiržės kunigą Andrių Maciejevičių, pagarsėjusį avantiūristiškais išpuoliais prieš protestantus. 1707 m. Pabiržėje ant buvusio piliakalnio klebono Gasparo Šarkevičiaus rūpesčiu pradėta statyti trečioji, jau mūrinė, bažnyčia, bet statyba užtruko. Apie 1726–1729 m. Pabiržės katalikų filija vėl tapo parapija. 1766 m. atnaujinta 1707 m. pradėtos mūrinės bažnyčios statyba, ji baigta 1772 m., pastatyta varpinė. 1777 m. liepos 13 d. naująją bažnyčią pašventino vyskupas F. Taujanskis. 1782 m. istorijos šaltiniuose paminėta Pabiržės parapijos mokykla, joje mokėsi 30 vaikų. 1890 m. Pabiržėje įsikūrė bažnyčios choras (vadovas Teodoras Brazys). 1897 m. pradėta statyti nauja bažnyčia (projekto autorius inžinierius Florijonas Vyganauskas), ji baigta 1908 m.
1802 m. gegužės 31 d. Vilniaus universiteto profesoriaus Bonifaco Jundzilo ekspedicija pateikė ataskaitą apie druskos paieškas Biržų apylinkėse, kurioje minimos paieškos Pabiržėje, Kirdonyse. 1871 m. Pabiržėje įsteigta valdinė pradinė mokykla, įkurtas vienas pirmųjų Lietuvoje kredito kooperatyvas. XIX a. Pabiržė – miestelis, Panevėžio apskrities Pabiržės valsčiaus centras.[5] 1900 m. Pabiržėje įsteigtas vienas iš pirmųjų Lietuvoje vartotojų kooperatyvas.[6] 1905 m. gruodžio mėn. prieš caro valdžią protestavo Pabiržės valstiečiai. 1907 m. įkurtas „Saulės“ draugijos Pabiržės skyrius. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai įkūrė štabą ir ligoninę. Naujosiose Pabiržės kapinėse yra palaidoti žuvę rusų ir vokiečių kareiviai, Lietuvos kariuomenės savanoris P. Kubilius, žuvęs kovose su bermontininkais.
1923 m. įsteigta lietuviška 4 skyrių pradinė mokykla. 1926 m. įsteigta pašto agentūra. Apie 1928 m. pradėjo veikti senelių prieglauda. Tarpukariu Pabiržėje veikė 7 organizacijos: Angelo sargo vaikų organizacija, katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ kuopa, jaunųjų pavasarininkų kuopa, maldos apaštalavimo organizacija, šv. Popiežiaus organizacija, Šaulių būrys, jaunalietuvių sąjungos skyrius. 1930 m. prie bažnyčios pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, 1932 m. – vyskupui Motiejui Valančiui. Sovietmečiu jie buvo nugriauti ir atstatyti tik atkūrus nepriklausomybę. Nuo 1933 m., įsteigus 6 skyrių mokyklą, pradinė mokykla perkelta į buvusios senelių prieglaudos pastatą. 1940 m. atidaryta biblioteka.
1946 m. Likėnai tapo miesto tipo gyvenviete, prie jų 1970 m. birželio 30 d. prijungta Pabiržė. 1986 m. valdžios sprendimu Pabiržės pavadinimas buvo panaikintas, o miestelis kartu su sanatorija pavadintas vienu vardu – Likėnais. 1988 m. sugrąžintas Pabiržės pavadinimas, 1989 m. ji atskirta nuo Likėnų, o 1992 m. vėl tapo miesteliu.[7] ~2020 m. vėl dalis Pabiržės grąžinta Likėnams.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. pabaiga – 1915 m. | Pabiržės valsčiaus centras | Panevėžio apskritis |
| 1919–1924 m. | Biržų-Pasvalio apskritis | |
| 1924–1950 m. | Biržų apskritis | |
| 1954–1995 m. | Pabiržės apylinkė (1954–1970 ir 1989–1995 m. jos centras) | Biržų rajonas |
| 1995– | Pabiržės seniūnijos centras | Biržų rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1868 m.*[3] | 1898 m.*[2] | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 74 | 100 | 195 | 223 | 101 | 10 | 364 | 300 | 179 | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pabiržėje gimė:
- Antanas Macijauskas (1874–1950), inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, palaidotas Pabiržėje. 2001 m. Pabiržės miestelio centre pastatytas paminklas jam atminti (skulptorius Gediminas Piekuras). Gimė Pasvaliečių kaime.
- broliai Budriūnai, kurių gimtieji namai tebestovi:
- Motiejus Budriūnas (1898–1969), smuikininkas, muzikologas, chorvedys;
- Antanas Budriūnas (1902–1966), vargonininkas, kompozitorius, pedagogas;
- Bronius Budriūnas (1909–1994), kompozitorius, vargonininkas, pedagogas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Подбирже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 47 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 137 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 150–151
- ↑ Podbirze (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 360 psl. (lenk.)
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ 1992-04-16: LR Aukščiausiosios Tarybos potvarkis dėl kai kurių administracinių teritorinių pakeitimų
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pabiržė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 726 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pabiržė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 687 psl.
- Pabiržė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 257
- Pabiržės miestelio interneto tinklalapis Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Likėnai – 1 km |
| |||||||||
|
BIRŽAI – 8 km | ||||||||||
| Kirdonys – 3 km PASVALYS – 21 km |
|||||||||||
