Omskas

Koordinatės: 54°59′00″ š. pl. 73°22′00″ r. ilg. / 54.98333°š. pl. 73.36667°r. ilg. / 54.98333; 73.36667 (Omskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Omskas
Омск
            
Miesto reginys
Omskas
Omskas
54°59′00″ š. pl. 73°22′00″ r. ilg. / 54.98333°š. pl. 73.36667°r. ilg. / 54.98333; 73.36667 (Omskas)
Laiko juosta: (UTC+6)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Omsko sritis Omsko sritis
Gyventojų (2020) 1 154 507
Plotas 566,9 km²
Tankumas (2020) 2 037 žm./km²
Altitudė 90 m
Vikiteka Omskas

Omskas – miestas Rusijoje, prie Omės ir Irtyšiaus santakos; srities centras. Svarbus geležinkelio ir automobilių kelių mazgas, uostas prie Irtyšiaus. Išvystyta elektroenergetika, mašinų ir prietaisų pramonė, naftos, chemijos, vaistų, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo pramonė, lengvoji (siuvimo, medvilnės, kailių, odos, avalynės, kilimų) ir maisto pramonė.

Omske yra valstybinis universitetas, medicinos akademija, kūno kultūros akademija. Be to, yra žemės ūgio, pedagogikos, technikos, kelininkystės universitetai, daug institutų, kitų aukštųjų mokyklų. Kultūros įstaigos: teatrai (dramos, muzikos, lėlių), vargonų salė, cirkas, paveikslų galerija, F. Dostojevskio (18501854 m. kalėjo Omske) kraštotyros muziejus. Никольский казачий soboras (pastatytas 1840 m.). Miesto pakraštyje yra ornitologinis draustinis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventojo Mikolajaus soboras

Gyvenvietė įkurta 1716 m. kaip tvirtovė. 17681771 m. vietoje jos buvo pastatyta kita tvirtovė, priešingame (dešiniajame) Omės upės krante. 1782 m. gavo miesto teises, 1785 m. patvirtintas herbas. 1822 m. tapo Vakarų Sibiro general – gubernatoriaus rezidencija, ėmė augti ir įgyti didelę svarbą. XIX a. pradžioje jau buvo didelis prekybos centras, plėtrą labai paskatino Transsibiro geležinkelio tiesimas. Po 1917 m. Lenino perversmo vyko aršios pilietinio karo kovos. Įsitvirtinus sovietams, Omsko apylinkėse buvo sparčiai plėtojamas žemės ūkis. Po Stalino mirties imta plėtoti naftos pramonė.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • FK Irtyš Omsk futbolo klubas;
  • „Avantgardo“ stadionas, kurio talpa 5,5 tūkst. žiūrovų;
  • „Geologo“ stadionas, kurio talpa 12 tūkst. žiūrovų.
  • „Raudonosios Žvaigždės“ stadionas (Stadion Krasnaja zvezda), kurio talpa 5 tūkst. žiūrovų;
  • „Raudonosios Žvaigždės“ maniežas, kurio talpa 3 tūkst. žiūrovų.