Obsesyvi meilė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Obsesyvi meilėmeilės forma, kuriai būdingi manijos elementai, kuomet asmuo be perstojo galvoja apie savo meilės objektą, jaučia prisirišimą, nenumaldomą poreikį būti kartu. Tokia meilė tampa kaip priklausomybė.[1]

Į obsesyvią meilę puolusiam žmogui atrodo, kad jo meilės objektas yra vienintelis, galintis padaryti jį laimingu. Tačiau dėl fizinių (pvz., atstumo) ar emocinių (pvz., skirtingo požiūrio į santykius) aplinkybių meilės objektas nėra pasiekiamas, todėl tai įsimylėjusiam sukelia didelį skausmą, blogą savijautą. Panašus jausmas gali kilti ir normaliai įsimylėjusiems žmonėms, tačiau dėl kažkokių aplinkybių negalintiems būti kartu.

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aprašomi tokie šios manijos simptomai:[1]

  • Labai didelis prisirišimas prie kito asmens.
  • Nuolatinės ir nenutrūkstamos mintys apie jį.
  • Jausmas, jog asmeniu būtina itin rūpintis ir nuo kažko labai grėsmingo jį apsaugoti.
  • Labai ryškus, kraštutinis pavydo jausmas.
  • Menka savigarba.

Atmetimas, nepriklausomybės prašymas priimami labai sunkiai. Kiti, labiau susiję su elgesiu, simptomai yra:[1]

  • Nenutrūkstamas E-pašto ir kitokių žinučių mylimam asmeniui srautas.
  • Nuolatinis meilės patvirtinimo bei įrodymo poreikis.
  • Nesugebėjimas palaikyti normalių santykių su kitais susijusiais šeimos nariais.
  • Nuolatinis mylimo asmens sekimas ir stebėjimas.
  • Bandymas kontroliuoti, kur mylimas asmuo lankosi ir kuo užsiima.

Pasak mokslininko Hodgkinson, į obsesyvią meilę puolęs žmogus nėra iš tikro įsimylėjęs realaus žmogaus, jis įsimylėjęs jo iliuziją (meilės objektas idealizuojamas, apie jį fantazuojama, sutelkiamas dėmesys į išorines, bet ne vidines savybes).

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nurodomos tokios galimos šio reiškinio priežastys:[1]

  • Nesugebėjimas iš tiesų nuspėti kito žmogaus jausmus ir ketinimus (empatijos trūkumas). Jis atsiranda vaikystėje, dėl neigiamos patirties su tėvais ir kitais vaiką auginusiais asmenimis.
  • Nesugebėjimas atsikratyti net ir žinomai pagrindo neturinčio pavydo jausmo.
  • Obsesyvios meilės formą turintis žmogus mano jog jį esą įsimylėjęs dar ir kitas, labai aukšto socialinio statuso asmuo (erotomanija).
  • Pernelyg didelis prisirišimas prie būtinais laikomų ritualų.

Fazės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Obsesyvi meilė skirstoma į 4 fazes:

  • Potraukio fazė (romantinės mintys, įsimylėjimas, fantazijos)
  • Nervingoji stadija (pastovios mintys apie meilės objektą, įkyrus noras su juo bendrauti, pavyduliavimas, baimė, depresija, nervingumas dėl neigiamo atsako)
  • Obsesyvi stadija (nenutrūkstamos mintys apie meilės objektą visiškai nesikoncentruojant į aplinką, pastovus poreikis bendrauti, kontroliuoti objektą, persekiojimas, manipuliavimas, dėmesio reikalavimas, perdėtas domėjimasis meilės objekto gyvenimu)
  • Destruktyvi stadija (tuštumo jausmas, gili depresija, alkoholizmas, pyktis, grasinimai)

Nekontroliuojama obsesyvi meilė gali privesti iki persekiojimo, išprievartavimo, nužudymo, savižudybės. Būtinas gydymas (taikoma kognityvinė terapija).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Obsessive Love Disorder Archyvuota kopija 2021-04-29 iš Wayback Machine projekto., iš Healthline