Nuometas
Nuometas – senovinis ištekėjusių moterų galvos apdangalas. Rankšluosčio formos. Buvo dėvimas daugelio Europos tautų.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje dėvėtas jau XI–XII a. Nuometas buvo iš dvinyčio audinio, papuoštas stikliniais karoliukais, žalvarinėmis įvijomis. XVIII–XIX a. nuometui naudotas ploniausias ir gražiausias, dažniausiai daugianytis audinys (3–4 m ilgio, 0,5–0,7 m pločio). XIX a. nuometas buvo ir iš pirktinio medvilninio audinio. Kartais turėjo beržo tošies, linų pluošto ar kieto audinio lankelį. Būta kelių nuometo užrišimo būdų, dažniausiai dėvėtas surištas dešinėje smilkinio pusėje. Ilgiausiai (iki XX a. pradžios) nuometą, kaip šventinį galvos apdangalą, išlaikė šiaurės rytų aukštaitės (ypač kupiškėnės).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nuometas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 259 psl.
| |||||||||||