Nuodėmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hieronymus Bosch, „Septynios didžiosios nuodėmės ir paskutiniai keturi dalykai“.

Nuodėmė – žmogaus nusižengimas dorovės taisyklėms, protui, tiesai, teisingai sąžinei.[1] Nuodėme gali būti laikoma mintis, žodis ar veiksmas, kuris yra gėdingas, žalingas, savanaudiškas ar nemoralus.[2] Šio žodžio vartojimas išplito po Aristotelio darbų.

Nuodėmės sąvoka sutinkama įvairiuose tikėjimuose. Krikščionybėje – nusidėjimas vienam iš dešimties Dievo įsakymų arba koks nors kitas prieštaravimas Šventojo Rašto mokymui.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nuodėmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. „sin“. Oxford English Dictionary. Nuoroda tikrinta 2013-09-06.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose