Niko šventvietės ir šventyklos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Niko šventvietės ir šventyklos
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Japonija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, iv, vi
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda 913
Regionas** Azija
Įrašymo istorija
Įrašas 1999  (23 sesija)
Niko šventvietės ir šventyklos šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Niko šventvietės ir šventyklos – kultūrinis pasaulio paveldo objektas, esantis Japonijoje, Niko mieste. Jis susideda iš vienos budistinės šventyklos – Rinnodži, ir dviejų šintoistinių maldyklų – Futarasano ir Tošiogū. Iš viso šioms šventykloms priklauso 103 pastatai. Niko šventyklos į UNESCO sąrašą buvo įtrauktos 1999 metais dėl savo istorinės svarbos bei puikios architektūros ir dekotaryvumo.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios šventyklos Niko teritorijoje buvo pastatytos VIII a. Vėliau, XII a., jų vis daugėjo, Niko garsėjo kaip šventa vieta. XVII a. čia buvo palaidotas Tokugavos šiogūnato įkūrėjas Tokugava Iejasu, jam pastatytas mauzoliejus. 1871 m. naujoji Meidži valdžia padalino vietovėje esančius pastatus į tris grupes, paskirdama juos Futarasano, Tošiogū ir Rinnodži šventykloms.

Dauguma vietovėje esančių pastatų buvo pastatyti arba perstatyti Edo periodu ir gerai iliustruoja to laikotarpio architektūrą.

Šventyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Futarasanas (jap. 二荒山神社 = Futarasan-jinja). Skirta trims Nantai kalno dievybėms. Ją sudaro grupė pastatų, kurie buvo pastatyti XVII a., laikantis senųjų tradicijų. Centrinių pastatų planai siekia 825 metus.
  • Tošiogū (jap. 日光東照宮 = Nikkō Tōshō-gū). Įkurta XVII a., susideda iš daugybės pastatų. Turi kiniškos architektūros elementų.
  • Rinnodži (jap. 輪王寺 = Rinnō-ji). Įkurta VIII a., didesnė dalis pastatų iš Edo periodo, ypač 1653 metų, kada buvo statomas Tokugava Iejasu mauzoliejus.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventyklų pastatai gerai įsilieja į kraštovaizdį, yra apsupti miškų. XVII a. aplink buvo pasodinti tūkstančiai japoninės kriptomerijos medžių, kurie išlikę iki šių dienų.

Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]