Nikarao

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Centroamerikos valstybė:
Nicarao
Šalis Nikaragva
Tautos nikiranai
Miestai Nicaraocallí

Nikarao (isp. Nicarao) – XVI a. indėnų vadas, kurio vardu vadinama ir valstybė istoriniame Centroamerikos regione, dabartinėje pietvakarių Nikaragvoje. Valstybę sukūrusi etninė grupė buvo šiuo metu visiškai išnykę indėnai nikiranai, kalbėję nahuatlių kalba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nikiranai, kaip ir jiems giminingi pipiliai Salvadore, į šias teritorijas migravo XII a. iš dabartinės Meksikos teritorijų. Jie iš čia išstūmė vietinius gyventojus čorotegus, kurie piečiau įkūrė Nikojos karalystę. Nikiranai buvo piečiausia nahuatliškai kalbanti kolonija. Tyrimai patvirtino, kad jie su Centrine Meksika turėjo ne tik lingvistinius, bet ir kultūrinius panašumus. Garbino plunksnuotąją gyvatę Kecalkoatlį, taip pat vadino mėnesio dienas ir pan.

Nikiranų valstybė buvo galingiausia ir didžiausia visoje dabartinėje Nikaragvoje ir Kosta Rikoje. Jos teritorija driekėsi į vakarus nuo Kocibolkos ežero iki pat Ramiojo vandenyno ir apėmė visą dabartinį Rivaso departamentą bei aplinkines sritis. Priskaičiuojama, kad XVI a. čia gyveno apie 70 tūkst. gyventojų. Į pietus nuo jų buvo čorotegų Nikojos karalystė. Svarbiausias Nikarao miestas buvo Nicaraocallí (dabartinė San Chorchės gyvenvietė). Svarbios archeologinės vietovės, kurių tyrimai leidžia daugiau sužinoti apie karalystės gyvenimą yra dvi Nikaragvos ežero salos Ometepė ir Sapatera.

1522 m. karalystės žemes pasiekė ispanų konkistadoras Gil González Dávila, kuris keliavo iš Auksinės Kastilijos per Čorotegų žemes. Nikarao buvo paskutinis indėnų vadas, kurį jis aplankė prieš grįždamas atgal. Davila pažymėjo, kad Nikarao žemės buvo labiausiai klestinčios. Jo užrašuose užfiksuotas pokalbis su vadu, kuriame buvo aptariami svarbūs religiniai bei būties klausimai. Nikarao įteikė ispanams dovanų (aukso), o iš Davilos gavo šilo drabužių ir kitų prabangos prekių. Dabartiniai istorikai abejoja dėl Nikarao vado istoriškumo, o kai kurie jį tapatina su indėnų legendose minimu vadu Macuil Miquiztli („penkios mirtys“).

Po Davilos grįžimo į Panamą, Nikarao karalystė buvo užpulta net trijų konistadorų iš trijų skirtingų pusių. Iki 1529 m. ji visiškai nukariauta, indėnai pavergti, o žemės padalintos tarp baltųjų užkariautojų. Ji tapo Nikaragvos provincijos dalimi.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Centroamerikos tautos ir valstybės
Iskintepekė | Kuskatlanas (Pipiliai) | Pajaki (Čorčiai) | Nachočanas (Lenkai) | Subtiabai | Nikarao (Nikiranai) | Nikoja (Čorotegai)