Nazaretas
| Nazaretas נָצְרַת | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Izraelis
|
| Apskritis | Šiaurės apskritis (Izraelis) |
| Gyventojų | 73 658 |
 Vikiteka |
Nazaretas |
| Kirčiavimas | Nazarètas |
Nazaretas (arab. الناصرة = an-Nāṣira, hebr. נָצְרַת = Nāṣəraṯ, gr. Ναζαρέτ, lot. Nazareth) – miestas Izraelyje, Šiaurės apskrities sostinė ir didžiausias miestas. Vienas svarbiausių krikščionių piligriminių kelionių centrų.[1] Nazaretas taip pat yra laikomas Izraelio arabų sostine. Jie sudaro absoliučią daugumą miesto gyventojų. Nazareto metropolinėje zonoje gyvena 185 tūkst. gyventojų, iš kurių daugiau kaip 145 tūkst. yra arabai. Miestas išsidėstęs Nazareto kalvų grandinėje nuo 320 m iki 490 m virš jūros lygio, 25 km į vakarus nuo Galilėjos ežero. Išvystyta suvenyrų, keramikos dirbinių, gitarų bei kulto reikmenų gamyba, taip pat tekstilės ir tabako pramonė.[1]
Pasak Evangelijų, Nazarete yra gyvenęs Jėzus Kristus (kartais vadinamas Nazariečiu). Kai kurie istorikai su tuo nesutinka, tvirtindami, jog Nazareto kaip gyvenvietės nebuvo Jėzaus laikais ir jis istoriniuose šaltiniuose paminėtas tik IV mūsų eros amžiuje. Senajame Testamente, Talmude ir Juozapo Flavijaus veikaluose Nazaretas neminimas.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovė, kurioje dabar yra įsikūręs Nazaretas, buvo apgyvendinta dar akmens amžiuje.
V a. pradžioje rašęs krikščionių teologas Šv. Jeronimas veikale Onomastica Nazaretą mini Nazaretą kaip nedidelį Galilėjos kaimą.[1][2] Nekrikščioniškuose šaltiniuose Nazaretas pirmą kartą paminėtas III–IV amžiuje.[1]
1099 m. kryžiuotis Tankredas Tarentietis užėmė Galilėją ir apsigyveno Nazarete. Jis buvo pirmuoju Galilėjos kunigaikštystės, įkurtos kaip Jeruzalės karalystės vasalinė valstybė, valdovu. Vėliau, 1115 m., Nazaretas buvo įkurtas kaip kunigaikštystės senjorija.[3]
1263 m. mameliukų sultonas Beibaras I sugriovė krikščionių bažnyčias Nazarete ir paskelbė, kad šis miestas yra nebeprieinamas katalikų dvasininkams. XIV a. pranciškonų vienuoliams buvo leista grįžti į Nazaretą ir apsigyventi Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilikos griuvėsiuose, tačiau 1584 m. pranciškonų vienuoliai vėl buvo išvaryti iš čia.[4] 1620 m. emyras Fachras al-Dinas II leido jiems pastatyti nedidelę bažnyčią, tačiau vienuoliai vis tiek buvo persekiojami beduinų genčių.[4]
1799 m. Nazaretą laikinai užėmė Napoleonas Bonapartas Egipto ekspedicijos metu.[4]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1856 m. | 1867 m. | 1922 m. | 1931 m. | 1946 m. | 1955 m. | 1961 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 4 350 | 5 660 | 7 424 | 8 756 | 15 540 | 22 200 | 25 047 |
| 1972 m. | 1983 m. | 1995 m. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2009 m. | 2011 m.sur. |
| 33 304 | 44 779 | 51 946 | 60 600 | 64 294 | 65 900 | 73 658 |
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Nazaretas“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-01.
- ↑ C. Kopp, "Beiträge zur Geschichte Nazareths." Journal of the Palestine Oriental Society, vol. 18 (1938), p. 215. Kopp is citing the Byzantine writer Eutychius (Eutychii Annales in Migne's Patrologia Graeca vol. 111 p. 1083).
- ↑ Murray, Alan, The Crusader Kingdom of Jerusalem: A Dynastic History 1099-1125 (Unit for Prosopographical Research, Linacre College, Oxford, 2000) p. 217.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Dumper, p. 273.