Naujojo Sibiro salos

Naujojo Sibiro salos

Naujojo Sibiro salos (rus. Новосибирские острова) – archipelagas Rytų Sibiro šiaurinėje pakrantėje, tarp Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. Įeina į Jakutijos Respublikos sudėtį. Bendras plotas – apie 38 tūkst. km².

Geografija

Naujojo Sibiro saloms priklauso Anžu salos, kurių plotas maždaug apie 29 000 km², jos susideda iš:

• Kotelno sala (о. Коте́льный) 11 700 km² ir
• Fadejevo sala (о. Фадде́евский) 5300 km²
  • Kurios taip pat vadinamos Bungės Žemė (земля́ Бу́нге) 6200 km² (kartais apsemiamos jūros)
• Naujojo Sibiro sala (о. Но́вая Сиби́рь) 6200 km²
• Belkovo sala (о. Бельковский) 500 km²

Į pietus ir arčiau Sibiro žemyninės dalies išsidėsčiusios Liachovo salos (6100 km²):

• Didžioji Liachovo sala (о. Большо́й Ля́ховский) 4600 km²
• Mažoji Liachovo sala (о. Ма́лый Ля́ховский) 1325 km²
• Stolbovojaus sala (о. Столбово́й) 170 km²
• Semionovo sala (о. Семёновский) 5 km²

Mažosios De Longo salos (228 km²) išsidėsčiusios Naujojo Sibiro šiaurės rytuose:

• Žanetos sala (о. Жанне́тты)
• Henrietos sala (о. Генрие́тты)
• Beneto sala (о. Бе́ннетта)
• Vilkickio sala (о. Вильки́цкого)
• Žochovo sala (о. Жо́хова)

Reljefas

Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas – 374 m (Malakatin Taso kalnas, Kotelno saloje). Klimatas yra arktinis ir atšiaurus. Sniegas paviršių dengia 9 mėnesius per metus.

Klimatas

• Vidutinė temperatūra sausį: nuo −28 °C iki −31 °C
• Temperatūra liepą: pakrantėse Ledinis arktinis vanduo padaro temperatūra reliatyviai žemą. Vidutinė maksimali temperatūra yra: nuo +8 °C iki +11 °C Ir vidutinė žemiausia temperatūra: nuo -3 °C iki +1 °C.

Salų viduje vidutinė maksimali temperatūra liepą yra: nuo +16 °C iki +19 °C ir vidutinė žemiausia: nuo +3 °C to +6 °C.

Krituliai: iki 132 mm per metus

Amžinasis įšalas ir požeminis ledas labai paplitę po visą teritoriją. Salų paviršius yra padengtas arktinės tundros augmenija ir gausybe ežerų.

Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. 1712 m. kazokas, lydimas M. Vagino pasiekė Didžiąsias Liachovo salas XIX a. pradžioje salos buvo ištyrinėtos Jakovo Sannikovo, Matvėjaus Gedenschtromo ir kitų.