Naktinė kavinė (paveikslas)
| „Naktinė kavinė“ | |
|---|---|
_by_Vincent_van_Gogh.jpeg)
| |
| Menininkas | Vincentas van Gogas |
| Metai | 1888 m. |
| Meno kryptis | postimpresionizmas |
| Medžiagos, technika | drobė, aliejus |
| Matmenys | 72,4 × 92,1 cm |
| Miestas (vieta) | Niu Heivenas,  JAV
|
| Muziejus | Jeilio universiteto galerija |
Naktinė kavinė – olandų dailininko postimpresionisto V. Van Gogo (1853−1890) paveikslas, nutapytas 1888 m. Arlyje, Provanse.
Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paveiksle pavaizduota netoli stoties buvusi Arlio kavinė Café de la Gare, kurioje Vincentas van Gogas dažnai lankydavosi kartu su P. Gogenu (pastarasis taip pat nutapė savo naktinės kavinės versiją). Kavinės šeimininkai, Žozefas-Mišelis ir jo žmona Mari Žino dažnai pozavo van Gogui. Madam Žino vaizduojama ir kitame dailininko paveiksle - "L’Arlésienne" ("Arlietė", t. y. Arlio gyventoja).
1888 m. rugsėjį Van Gogas tris naktis iš eilės tapė paveikslą, miegojo dienomis. Vėliau darbą atliko ir akvarele, ji šiuo metu yra privačioje kolekcijoje.
Paveiksle naudojamos ryškios kontrastinės spalvos, aiškiai išskiriami potėpiai ir jų kryptys pabrėžia kontrastus tarp tonų ir vaizduojamų iškraipytų objektų. Dailininkas šią techniką naudojo pabrėždamas emocionalųjį paveikslo turinį. Nors paveikslo objektas yra gana įprastas buities vaizdas, tapytojas jį pripildė energijos ir nerimastingumo. Laiške broliui Teo, Vincentas apie kavinę rašė: vieta, kur galima susinaikinti, išprotėti ar įvykdyti nusikaltimą.[1]
Savininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1908 m. pavasarį parodoje "Auksinės vilnos salonas" paveikslą už septynis tūkstančius frankų įsigijo rusų pramonininkas Ivanas Morozovas[2] ir pergabeno jį į Rusiją. 1918 m. tarybų valdžia paveikslą nacionalizavo. Jis buvo eksponuojamas Antrajame Vakarų dailės muziejuje Maskvoje. 1933 m. SSRS valdžia jį pardavė Berlyno Matthiesen galerijai, iš kurios paveikslas buvo parduotas į JAV. 1961 m. Stephen Clark palikimu paveikslą padovanojo Jeilio universitetui. 2008 m. I. Morozovo paveldėtojas Pierre Konowaloff kreipėsi į teismą ginčydamas teises į paveikslą, tačiau 2014 m. bylą pralaimėjo. Paveikslas tuo metu vertintas apie 200 mln. JAV dolerių.[3]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Fred S. Kleiner. Gardner's Art through the Ages: A Concise History of Western Art. Cengage Learning, 2013, p. 375
- ↑ Н. Ю. Семенова. «Московские коллекционеры» :: Основные даты жизни и деятельности московских коллекционеров :: Иван Абрамович Морозов
- ↑ Sarah Cascone, March 29, 2016, artnet.com