Nadia Murad

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nadia Murad
N. Murad (2015 m.)
Gimė 1993 m. kovo 10 d. (31 metai)
Ninevijos muchafaza,
Irakas Irakas
Veikla žmogaus teisių aktyvistė
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Nadia Murad

Nadia Murad Basi Taha (arab. نادية مراد باسي طه = Nādyah Murād Bāsī Taha; g. 1993 m. Kocho kaime, Sindžaro rajone, Ninevijos muchafazoje, Irake) – žmogaus teisių aktyvistė iš Irako, pagal kilmę jazidė, buvusi džihadistų judėjimo Islamo valstybės belaisvė, Jungtinių Tautų Geros valios ambasadorė kovai su prekyba žmonėmis. Nobelio taikos premijos laureatė 2018 m., kartu su Denis Mukwege apdovanota už pastangas kovoti su seksualine prievarta karinėse ir konfliktinėse situacijose.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N. Murad gimė 1993 m. Kocho kaime šiaurės Irake, kompaktiškai jazidų apgyvendintame regione. Šeima buvo užimta žemės ūkio veikla. Kartu šeimoje dar augo 10 vaikų – 8 broliai ir 2 seserys. 2003 m. ji neteko tėvo. Vietinėje mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą, toliau planavo tapti mokytoja ir studijuoti universitete, tačiau Islamo valstybei užgrobus Kochą, ji to nespėjo padaryti.

2014 m. rugsėjo 15 d. Murad buvo džihadistų pagrobta iš gimtojo Kocho kaimo, laikoma nelaisvėje Mosule, prievarta ištekinta. Ji buvo mušama ir žaginama, kol galiausiai po 3 mėnesių sugebėjo pabėgti nuo savo kankintojų, pateko į pabėgėlių stovyklą Dohuke. N. Murad neteko motinos ir šešių brolių.[1] 2015 m. vasario mėn. ji pirmą kartą liudijo Belgijos dienraščiui „La Libre Belgique“ būdama Ruangos stovykloje, kur gyveno konteineryje. 2015 m. ji buvo viena iš 1000 moterų ir vaikų, kuriems pagelbėjo Badeno-Viurtembergo (Vokietija) pabėgėlių programa, buvo suteikta galimybė persikelti į Vokietiją.[2] 2017 m. ji Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi, kreipdamasi pagalbos persekiojamai jazidų bendruomenei.[3]

2021 m. lapkričio 29 d., migrantų krizės metu, Nadia Murad lankėsi Lietuvoje dėl migrantų, kurių daugelis atvyko iš Irako.[4]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nadia Murad: The Last Girl: My Story of Captivity, and My Fight Against the Islamic State (Virago eBook, 7 November 2017), ISBN 978-0-349-00974-2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Westcott, Lucy (19 March 2016). „ISIS sex slavery survivor on a mission to save Yazidi women and girls“. Newsweek. Nuoroda tikrinta 2016-09-22.
  2. Whyte, Lara (2016-02-18). „'Every Part of Me Changed in Their Hands': A Former ISIS Sex Slave Speaks Out“. Broadly. Nuoroda tikrinta 2016-09-19.
  3. „A Meeting with his Holiness Pope Francis“. nadiamurad.org. 8 May 2017.
  4. „Vilniuje lankosi Nobelio premijos laureatė Nadia Murad“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2021-11-29. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.